1 Então respondeu Zofar, o naamatita, e disse:

2 Visto que os meus pensamentos me fazem responder, eu me apresso.

3 Eu ouvi a repreensão, que me envergonha, mas o espírito do meu entendimento responderá por mim.

4 Porventura não sabes tu que desde a antiguidade, desde que o homem foi posto sobre a terra,

5 O júbilo dos ímpios é breve, e a alegria dos hipócritas momentânea?

6 Ainda que a sua altivez suba até ao céu, e a sua cabeça chegue até às nuvens.

7 Contudo, como o seu próprio esterco, perecerá para sempre; e os que o viam dirão: Onde está?

8 Como um sonho voará, e não será achado, e será afugentado como uma visão da noite.

9 O olho, que já o viu, jamais o verá, nem o seu lugar o verá mais.

10 Os seus filhos procurarão agradar aos pobres, e as suas mãos restituirão os seus bens.

11 Os seus ossos estão cheios do vigor da sua mocidade, mas este se deitará com ele no pó.

12 Ainda que o mal lhe seja doce na boca, e ele o esconda debaixo da sua língua,

13 E o guarde, e não o deixe, antes o retenha no seu paladar,

14 Contudo a sua comida se mudará nas suas entranhas; fel de áspides será interiormente.

15 Engoliu riquezas, porém vomitá-las-á; do seu ventre Deus as lançará.

16 Veneno de áspides sorverá; língua de víbora o matará.

17 Não verá as correntes, os rios e os ribeiros de mel e manteiga.

18 Restituirá o seu trabalho, e não o engolirá; conforme ao poder de sua mudança, e não saltará de gozo.

19 Porquanto oprimiu e desamparou os pobres, e roubou a casa que não edificou.

20 Porquanto não sentiu sossego no seu ventre; nada salvará das coisas por ele desejadas.

21 Nada lhe sobejará do que coma; por isso as suas riquezas não durarão.

22 Sendo plena a sua abastança, estará angustiado; toda a força da miséria virá sobre ele.

23 Mesmo estando ele a encher a sua barriga, Deus mandará sobre ele o ardor da sua ira, e a fará chover sobre ele quando for comer.

24 Ainda que fuja das armas de ferro, o arco de bronze o atravessará.

25 Desembainhará a espada que sairá do seu corpo, e resplandecendo virá do seu fel; e haverá sobre ele assombros.

26 Toda a escuridão se ocultará nos seus esconderijos; um fogo não assoprado o consumirá, irá mal com o que ficar na sua tenda.

27 Os céus manifestarão a sua iniquidade; e a terra se levantará contra ele.

28 As riquezas de sua casa serão transportadas; no dia da sua ira todas se derramarão.

29 Esta, da parte de Deus, é a porção do homem ímpio; esta é a herança que Deus lhe decretou.

1 Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:

2 "Mano mintys verčia mane atsiliepti, ir dėl to aš skubu kalbėti.

3 Aš girdėjau priekaištus man ir mano supratimo dvasia verčia mane atsakyti.

4 Ar nežinai, kad nuo seno, kai žmogus buvo įkurdintas žemėje,

5 nedorėlių džiaugsmas trumpas ir veidmainių džiaugsmas tik akimirka?

6 Nors jo puikybė pasiektų dangus ir jo galva liestų debesis,

7 jis pražus kaip jo paties išmatos. Kas jį matė, klaus: ‘Kur jis?’

8 Kaip sapnas jis dings, pranyks kaip nakties regėjimas.

9 Akis, kuri jį matė, nebematys jo daugiau ir jo vieta jo neberegės.

10 Jo vaikai ieškos beturčių palankumo, jo rankos sugrąžins jo turtus.

11 Jo kaulai pilni jaunystės nuodėmių, kurios gulės dulkėse kartu su juo.

12 Nors nedorybė saldi jo burnoje, nors jis slepia ją po savo liežuviu,

13 saugo ją ir nepaleidžia, paslėpęs savo burnoje,

14 tačiau maistas jo viduriuose virs gyvačių tulžimi.

15 Prarytus turtus jis išvems; Dievas iš jo pilvo ištrauks juos.

16 Gyvačių nuodus jis čiulps, jį nužudys angies liežuvis.

17 Jis nematys upių ir upelių, tekančių medumi ir pienu.

18 Ką jis uždirbo, turės atiduoti ir neprarys to. Jis atlygins savo turtais ir nepasidžiaugs jais.

19 Nes jis nuskriaudė ir apleido vargšą, pasisavino namus, kurių nestatė.

20 Jo godumui nebuvo ribų, bet jis nieko neišgelbės.

21 Neliks jo valgio ir niekas nežiūrės į jo gėrybes.

22 Kai jis bus apsirūpinęs, jam bus ankšta, nelaimės rankos apims jį.

23 Kai jis norės prikimšti savo pilvą, Dievas pasiųs savo rūstybę ant jo, išlies ją, jam bevalgant.

24 Jis bėgs nuo geležinio ginklo, bet jį pervers varinis lankas.

25 Strėlė bus ištraukta iš jo kūno, žibantis antgalis bus išliejęs jo tulžį; siaubai apniks jį.

26 Tamsa paslėpta jo viduje; prarys jį ugnis, kurios niekas neužkūrė. Bus varginami tie, kas liks jo palapinėje.

27 Dangus atskleis jo kaltę ir žemė sukils prieš jį.

28 Visas jo turtas bus sunaikintas ir nuneštas Jo rūstybės dieną.

29 Tokia dalis yra nuo Dievo nedorėliui ir toks palikimas yra Dievo jam skirtas".