1 Sabes tu o tempo em que as cabras montesas têm filhos, ou observastes as cervas quando dão suas crias?

2 Contarás os meses que cumprem, ou sabes o tempo do seu parto?

3 Quando se encurvam, produzem seus filhos, e lançam de si as suas dores.

4 Seus filhos enrijam, crescem com o trigo; saem, e nunca mais tornam para elas.

5 Quem despediu livre o jumento montês, e quem soltou as prisões ao jumento bravo,

6 Ao qual dei o ermo por casa, e a terra salgada por morada?

7 Ri-se do ruído da cidade; não ouve os muitos gritos do condutor.

8 A região montanhosa é o seu pasto, e anda buscando tudo que está verde.

9 Ou, querer-te-á servir o boi selvagem? Ou ficará no teu curral?

10 Ou com corda amarrarás, no arado, ao boi selvagem? Ou escavará ele os vales após ti?

11 Ou confiarás nele, por ser grande a sua força, ou deixarás a seu cargo o teu trabalho?

12 Ou fiarás dele que te torne o que semeaste e o recolha na tua eira?

13 A avestruz bate alegremente as suas asas, porém, são benignas as suas asas e penas?

14 Ela deixa os seus ovos na terra, e os aquenta no pó,

15 E se esquece de que algum pé os pode pisar, ou que os animais do campo os podem calcar.

16 Endurece-se para com seus filhos, como se não fossem seus; em vão é seu trabalho, mas ela está sem temor,

17 Porque Deus a privou de sabedoria, e não lhe deu entendimento.

18 A seu tempo se levanta ao alto; ri-se do cavalo, e do que vai montado nele.

19 Ou darás tu força ao cavalo, ou revestirás o seu pescoço com crinas?

20 Ou espantá-lo-ás, como ao gafanhoto? Terrível é o fogoso respirar das suas ventas.

21 Escarva a terra, e folga na sua força, e sai ao encontro dos armados.

22 Ri-se do temor, e não se espanta, e não torna atrás por causa da espada.

23 Contra ele rangem a aljava, o ferro flamante da lança e do dardo.

24 Agitando-se e indignando-se, serve a terra, e não faz caso do som da trombeta.

25 Ao soar das trombetas diz: Eia! E cheira de longe a guerra, e o trovão dos capitães, e o alarido.

26 Ou voa o gavião pela tua inteligência, e estende as suas asas para o sul?

27 Ou se remonta a águia ao teu mandado, e põe no alto o seu ninho?

28 Nas penhas mora e habita; no cume das penhas, e nos lugares seguros.

29 Dali descobre a presa; seus olhos a avistam de longe.

30 E seus filhos chupam o sangue, e onde há mortos, ali está ela.

1 "Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą?

2 Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives?

3 Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų.

4 Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta.

5 Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius?

6 Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau.

7 Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi.

8 Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.

9 Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?

10 Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?

11 Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą?

12 Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?

13 Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui?

14 Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.

15 Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti.

16 Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui,

17 nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.

18 Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.

19 Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?

20 Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.

21 Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.

22 Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.

23 Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai,

24 jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.

25 Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Y-ha-ha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.

26 Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų?

27 Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?

28 Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje.

29 Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo.

30 Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis".