1 Respondeu mais o Senhor a Jó, dizendo:

2 Porventura o contender contra o Todo-Poderoso é sabedoria? Quem repreende assim a Deus, responda por isso.

3 Então Jó respondeu ao Senhor, dizendo:

4 Eis que sou vil; que te responderia eu? A minha mão ponho à boca.

5 Uma vez tenho falado, e não replicarei; ou ainda duas vezes, porém não prosseguirei.

6 Então o Senhor respondeu a Jó de um redemoinho, dizendo:

7 Cinge agora os teus lombos como homem; eu te perguntarei, e tu me explicarás.

8 Porventura também tornarás tu vão o meu juízo, ou tu me condenarás, para te justificares?

9 Ou tens braço como Deus, ou podes trovejar com voz como ele o faz?

10 Orna-te, pois, de excelência e alteza; e veste-te de majestade e de glória.

11 Derrama os furores da tua ira, e atenta para todo o soberbo, e abate-o.

12 Olha para todo o soberbo, e humilha-o, e atropela os ímpios no seu lugar.

13 Esconde-os juntamente no pó; ata-lhes os rostos em oculto.

14 Então também eu a ti confessarei que a tua mão direita te poderá salvar.

15 Contemplas agora o beemote, que eu fiz contigo, que come a erva como o boi.

16 Eis que a sua força está nos seus lombos, e o seu poder nos músculos do seu ventre.

17 Quando quer, move a sua cauda como cedro; os nervos das suas coxas estão entretecidos.

18 Os seus ossos são como tubos de bronze; a sua ossada é como barras de ferro.

19 Ele é obra-prima dos caminhos de Deus; o que o fez o proveu da sua espada.

20 Em verdade os montes lhe produzem pastos, onde todos os animais do campo folgam.

21 Deita-se debaixo das árvores sombrias, no esconderijo das canas e da lama.

22 As árvores sombrias o cobrem, com sua sombra; os salgueiros do ribeiro o cercam.

23 Eis que um rio transborda, e ele não se apressa, confiando ainda que o Jordão se levante até à sua boca.

24 Podê-lo-iam porventura caçar à vista de seus olhos, ou com laços lhe furar o nariz?

1 Viešpats, atsakydamas Jobui, tarė:

2 "Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui".

3 Jobas atsakė Viešpačiui:

4 "Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną.

5 Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu".

6 Tuomet Viešpats kalbėjo Jobui iš audros:

7 "Susijuosk dabar kaip vyras, Aš klausiu tavęs, o tu atsakyk man.

8 Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi?

9 Ar tavo ranka tokia kaip Dievo? Ar tavo balsas toks stiprus kaip Jo balsas?

10 Pasipuošk garbe ir kilnumu, apsisiausk šlove ir spindesiu.

11 Išliek savo rūstybę, pažvelk į kiekvieną išdidų ir pažemink jį.

12 Pažemink visus išdidžiuosius ir sutrypk nedorėlius ten, kur jie yra.

13 Paslėpk juos visus dulkėse ir nuvesk į mirties tamsą.

14 Tada Aš pripažinsiu, kad tavo dešinė gali tave išgelbėti.

15 Štai begemotas, kurį padariau kartu su tavimi; jis ėda žolę kaip jautis.

16 Jo jėga strėnose ir pilvo raumenyse.

17 Jis iškelia savo uodegą kaip kedrą; jo šlaunų raumenys tvirtai susipynę.

18 Jo kaulai kaip variniai vamzdžiai, o skeletas kaip geležiniai virbai.

19 Jis yra Dievo kelių pradžia. Tik Tas, kuris jį sukūrė, gali jį įveikti.

20 Kalnuose, kur gyvena laukiniai žvėrys, auga jam maistas.

21 Jis guli po ūksmingais medžiais, pasislėpęs tarp nendrių pelkėse.

22 Jį dengia ūksmingų medžių šešėliai, paupio gluosniai jį supa.

23 Jis geria iš upės neskubėdamas, jam atrodo, kad Jordanas sutilps į jo nasrus.

24 Kas galėtų jį pagauti kabliais arba žabangais?"