1 Quando te assentares a comer com um governador, atenta bem para o que é posto diante de ti,

2 E se és homem de grande apetite, põe uma faca à tua garganta.

3 Não cobices as suas iguarias porque são comidas enganosas.

4 Não te fatigues para enriqueceres; e não apliques nisso a tua sabedoria.

5 Porventura fixarás os teus olhos naquilo que não é nada? Porque certamente criará asas e voará ao céu como a águia.

6 Não comas o pão daquele que tem o olhar maligno, nem cobices as suas iguarias gostosas.

7 Porque, como imaginou no seu coração, assim é ele. Come e bebe, te disse ele; porém o seu coração não está contigo.

8 Vomitarás o bocado que comeste, e perderás as tuas suaves palavras.

9 Não fales ao ouvido do tolo, porque desprezará a sabedoria das tuas palavras.

10 Não removas os limites antigos nem entres nos campos dos órfãos,

11 Porque o seu redentor é poderoso; e pleiteará a causa deles contra ti.

12 Aplica o teu coração à instrução e os teus ouvidos às palavras do conhecimento.

13 Não retires a disciplina da criança; pois se a fustigares com a vara, nem por isso morrerá.

14 Tu a fustigarás com a vara, e livrarás a sua alma do inferno.

15 Filho meu, se o teu coração for sábio, alegrar-se-á o meu coração, sim, o meu próprio.

16 E exultarão as minhas entranhas, quando os teus lábios falarem coisas retas.

17 O teu coração não inveje os pecadores; antes permanece no temor do Senhor todo dia.

18 Porque certamente acabará bem; não será malograda a tua esperança.

19 Ouve tu, filho meu, e sê sábio, e dirige no caminho o teu coração.

20 Não estejas entre os beberrões de vinho, nem entre os comilões de carne.

21 Porque o beberrão e o comilão acabarão na pobreza; e a sonolência os faz vestir-se de trapos.

22 Ouve teu pai, que te gerou, e não desprezes tua mãe, quando vier a envelhecer.

23 Compra a verdade, e não a vendas; e também a sabedoria, a instrução e o entendimento.

24 Grandemente se regozijará o pai do justo, e o que gerar um sábio, se alegrará nele.

25 Alegrem-se teu pai e tua mãe, e regozije-se a que te gerou.

26 Dá-me, filho meu, o teu coração, e os teus olhos observem os meus caminhos.

27 Porque cova profunda é a prostituta, e poço estreito a estranha.

28 Pois ela, como um salteador, se põe à espreita, e multiplica entre os homens os iníquos.

29 Para quem são os ais? Para quem os pesares? Para quem as pelejas? Para quem as queixas? Para quem as feridas sem causa? E para quem os olhos vermelhos?

30 Para os que se demoram perto do vinho, para os que andam buscando vinho misturado.

31 Não olhes para o vinho quando se mostra vermelho, quando resplandece no copo e se escoa suavemente.

32 No fim, picará como a cobra, e como a víbora morderá.

33 Os teus olhos olharão para as mulheres estranhas, e o teu coração falará perversidades.

34 E serás como o que se deita no meio do mar, e como o que jaz no topo do mastro.

35 E dirás: Espancaram-me e não me doeu; bateram-me e nem senti; quando despertarei? Aí então beberei outra vez.

1 Kai sėdiesi valgyti su valdovu, rūpestingai stebėk, kas prieš tave padėta.

2 Prisidėk peilį prie gerklės, jei mėgsti skaniai pavalgyti.

3 Negeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.

4 Nepersidirbk siekdamas pralobti, būk išmintingas ir liaukis.

5 Nežiūrėk į tai, ko nėra, nes turtai pasidaro sparnus ir išskrenda kaip erelis į padangę.

6 Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų,

7 nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi.

8 Tu išvemsi, ką suvalgei, ir veltui kalbėsi gražius žodžius.

9 Nekalbėk kvailam girdint, nes jis paniekins tavo išmintingus žodžius.

10 Nepakeisk senų žemės ribų ir nepasisavink našlaičio lauko,

11 nes jų Atpirkėjas yra galingas­ Jis gins jų bylą prieš tave.

12 Palenk savo širdį į pamokymus ir savo ausis į pažinimo žodžius.

13 Nepalik vaiko nenubausto, nes jei suduosi jam rykšte, jis nemirs.

14 Tu nubausi jį rykšte ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.

15 Mano sūnau, jei būsi išmintingas, suteiksi man daug džiaugsmo.

16 Tau tiesą kalbant, mano širdis džiūgaus.

17 Nepavydėk nusidėjėliams, bet bijok Viešpaties per visą savo dieną.

18 Galas tikrai yra, ir tavo viltis nebus tuščia.

19 Mano sūnau, klausyk ir būk išmintingas, tiesiu keliu vesk savo širdį.

20 Nebūk su girtuokliais ir nevalgyk su besočiais.

21 Girtuokliai ir rajūnai nuskurs, o mieguistumas aprengs skarmalais.

22 Klausyk savo tėvo ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasensta.

23 Pirk tiesą ir neparduok jos, o taip pat išmintį, pamokymą ir supratimą.

24 Teisiojo tėvas džiūgauja ir, pagimdęs išmintingą sūnų, džiaugsis juo.

25 Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė.

26 Mano sūnau, duok man savo širdį ir stebėk mano kelius.

27 Paleistuvė yra gili duobė, ir svetima moteris­siauras šulinys.

28 Ji tykoja grobio ir daugina neištikimų vyrų skaičių.

29 Kas vargsta? Kas rūpinasi? Kas skundžiasi? Kas gauna kirčių be priežasties? Kieno paraudusios akys?

30 Tie, kurie ilgai sėdi prie vyno ir geria maišytą vyną.

31 Nežiūrėk į vyną, kad jis raudonas, spindi stikle ir švelniai nuryjamas!

32 Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė ir suleidžia nuodus kaip angis.

33 Tada tavo akys nukryps į svetimas moteris, ir tavo širdis kalbės iškrypusius dalykus.

34 Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje.

35 Tu sakysi: "Jie sudavė man, bet nesužeidė, jie mušė mane, bet aš nejaučiau. Kai aš pabusiu, vėl gersiu".