1 Irmãos, o bom desejo do meu coração e a oração a Deus por Israel é para sua salvação.
2 Porque lhes dou testemunho de que têm zelo de Deus, mas não com entendimento.
3 Porquanto, não conhecendo a justiça de Deus, e procurando estabelecer a sua própria justiça, não se sujeitaram à justiça de Deus.
4 Porque o fim da lei é Cristo para justiça de todo aquele que crê.
5 Ora, Moisés descreve a justiça que é pela lei, dizendo: O homem que fizer estas coisas viverá por elas.
6 Mas a justiça que é pela fé diz assim: Não digas em teu coração: Quem subirá ao céu? (isto é, a trazer do alto a Cristo.)
7 Ou: Quem descerá ao abismo? (isto é, a tornar a trazer dentre os mortos a Cristo.)
8 Mas que diz? A palavra está junto de ti, na tua boca e no teu coração; esta é a palavra da fé, que pregamos,
9 A saber: Se com a tua boca confessares ao Senhor Jesus, e em teu coração creres que Deus o ressuscitou dentre os mortos, serás salvo.
10 Visto que com o coração se crê para a justiça, e com a boca se faz confissão para a salvação.
11 Porque a Escritura diz: Todo aquele que nele crer não será confundido.
12 Porquanto não há diferença entre judeu e grego; porque um mesmo é o Senhor de todos, rico para com todos os que o invocam.
13 Porque todo aquele que invocar o nome do Senhor será salvo.
14 Como, pois, invocarão aquele em quem não creram? E como crerão naquele de quem não ouviram? E como ouvirão, se não há quem pregue?
15 E como pregarão, se não forem enviados? Como está escrito: Quão formosos os pés dos que anunciam o evangelho de paz; dos que trazem alegres novas de boas coisas.
16 Mas nem todos têm obedecido ao evangelho; pois Isaías diz: Senhor, quem creu na nossa pregação?
17 De sorte que a fé é pelo ouvir, e o ouvir pela palavra de Deus.
18 Mas digo: Porventura não ouviram? Sim, por certo, pois por toda a terra saiu a voz deles, e as suas palavras até aos confins do mundo.
19 Mas digo: Porventura Israel não o soube? Primeiramente diz Moisés: Eu vos porei em ciúmes com aqueles que não são povo, com gente insensata vos provocarei à ira.
20 E Isaías ousadamente diz: Fui achado pelos que não me buscavam, fui manifestado aos que por mim não perguntavam.
21 Mas para Israel diz: Todo o dia estendi as minhas mãos a um povo rebelde e contradizente.
1 Broliai, mano širdies troškimas ir malda Dievui yra už Izraelį,kad jie išsigelbėtų.
2 Aš jiems liudiju, kad jie turi uolumo Dievui, tačiau be pažinimo.
3 Nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami įtvirtinti savąjį teisumą, jie nepakluso Dievo teisumui.
4 Nes įstatymo pabaigaKristus, išteisinimui kiekvieno, kuris tiki.
5 Mozė rašo apie teisumą iš įstatymo: "Jį vykdydamas žmogus juo gyvens".
6 Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: "Nesakyk savo širdyje: ‘Kas įžengs į dangų?’tai yra Kristaus atsivesti;
7 arba: ‘Kas nusileis į bedugnę?’ tai yra Kristaus iš numirusių susigrąžinti".
8 Bet ką jis sako?"Arti tavęs yra žodistavo burnoje ir tavo širdyje",tai yra mūsų skelbiamas tikėjimo žodis.
9 Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.
10 Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.
11 Raštas juk sako: "Kiekvienas, kuris Jį tiki, nebus sugėdintas".
12 Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi,
13 juk "kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas".
14 Kaip žmonės šauksis To, kurio neįtikėjo? Ir kaip jie įtikės Tą, apie kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbėjo?
15 Ir kaip jie skelbs, jei nebus pasiųsti? Kaip parašyta: "Kokios puikios kojos tų, kurie skelbia ramybės Evangeliją, kurie neša geras žinias!"
16 Bet ne visi pakluso Evangelijai. Nes Izaijas sako: "Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu?"
17 Taigi tikėjimasiš klausymo, klausymasiš Dievo žodžio.
18 Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo? Kaipgi ne! "Po visą žemę pasklido jų garsas, ir jų žodžiaiiki pasaulio pakraščių".
19 Klausiu toliau: ar Izraelis nežinojo? Bet Mozė pirmas sako: "Aš sukelsiu jums pavydą per netautą, sukelsiu pyktį per neišmanančią tautą".
20 Izaijas labai drąsiai sako: "Mane atrado tie, kurie manęs neieškojo, apsireiškiau tiems, kurie apie mane neklausinėjo".
21 Bet Izraeliui sako: "Ištisą dieną Aš laikiau ištiesęs savo rankas į neklusnią ir prieštaraujančią tautą".