1 No Senhor confio; como dizeis à minha alma: Fugi para a vossa montanha como pássaro?

2 Pois eis que os ímpios armam o arco, põem as flechas na corda, para com elas atirarem, às escuras, aos retos de coração.

3 Se forem destruídos os fundamentos, que poderá fazer o justo?

4 O Senhor está no seu santo templo, o trono do Senhor está nos céus; os seus olhos estão atentos, e as suas pálpebras provam os filhos dos homens.

5 O Senhor prova o justo; porém ao ímpio e ao que ama a violência odeia a sua alma.

6 Sobre os ímpios fará chover laços, fogo, enxofre e vento tempestuoso; isto será a porção do seu copo.

7 Porque o Senhor é justo, e ama a justiça; o seu rosto olha para os retos.

1 Viešpačiu aš pasitikiu. Kaip jūs sakote mano sielai: "Skrisk kaip paukštis į kalnus"?

2 Įtempia nedorėliai lanką, prie templės strėlę jau deda, kad tamsoje šaudytų į tiesiaširdžius.

3 Kai pamatai griaunami, ką gi begali teisusis?

4 Viešpats savo šventykloje; danguje stovi Viešpaties sostas. Jo akys stebi, žmonių vaikus jos tyrinėja.

5 Viešpats teisųjį tiria, o nedorėliu ir smurtininku Jis bjaurisi.

6 Jis lydins ant bedievių žarijomis, ugnimi ir siera, jų lemtis bus svilinanti vėtra.

7 Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą.