1 Bem-aventurados os retos em seus caminhos, que andam na lei do Senhor.

2 Bem-aventurados os que guardam os seus testemunhos, e que o buscam com todo o coração.

3 E não praticam iniquidade, mas andam nos seus caminhos.

4 Tu ordenaste os teus mandamentos, para que diligentemente os observássemos.

5 Quem dera que os meus caminhos fossem dirigidos a observar os teus mandamentos.

6 Então não ficaria confundido, atentando eu para todos os teus mandamentos.

7 Louvar-te-ei com retidão de coração quando tiver aprendido os teus justos juízos.

8 Observarei os teus estatutos; não me desampares totalmente.

9 Com que purificará o jovem o seu caminho? Observando-o conforme a tua palavra.

10 Com todo o meu coração te busquei; não me deixes desviar dos teus mandamentos.

11 Escondi a tua palavra no meu coração, para eu não pecar contra ti.

12 Bendito és tu, ó Senhor; ensina-me os teus estatutos.

13 Com os meus lábios declarei todos os juízos da tua boca.

14 Folguei tanto no caminho dos teus testemunhos, como em todas as riquezas.

15 Meditarei nos teus preceitos, e terei respeito aos teus caminhos.

16 Recrear-me-ei nos teus estatutos; não me esquecerei da tua palavra.

17 Faze bem ao teu servo, para que viva e observe a tua palavra.

18 Abre tu os meus olhos, para que veja as maravilhas da tua lei.

19 Sou peregrino na terra; não escondas de mim os teus mandamentos.

20 A minha alma está quebrantada de desejar os teus juízos em todo o tempo.

21 Tu repreendeste asperamente os soberbos que são amaldiçoados, que se desviam dos teus mandamentos.

22 Tira de sobre mim o opróbrio e o desprezo, pois guardei os teus testemunhos.

23 Príncipes também se assentaram, e falaram contra mim, mas o teu servo meditou nos teus estatutos.

24 Também os teus testemunhos são o meu prazer e os meus conselheiros.

25 A minha alma está pegada ao pó; vivifica-me segundo a tua palavra.

26 Eu te contei os meus caminhos, e tu me ouviste; ensina-me os teus estatutos.

27 Faze-me entender o caminho dos teus preceitos; assim falarei das tuas maravilhas.

28 A minha alma consome-se de tristeza; fortalece-me segundo a tua palavra.

29 Desvia de mim o caminho da falsidade, e concede-me piedosamente a tua lei.

30 Escolhi o caminho da verdade; propus-me seguir os teus juízos.

31 Apego-me aos teus testemunhos; ó Senhor, não me confundas.

32 Correrei pelo caminho dos teus mandamentos, quando dilatares o meu coração.

33 Ensina-me, ó Senhor, o caminho dos teus estatutos, e guardá-lo-ei até o fim.

34 Dá-me entendimento, e guardarei a tua lei, e observá-la-ei de todo o meu coração.

35 Faze-me andar na vereda dos teus mandamentos, porque nela tenho prazer.

36 Inclina o meu coração aos teus testemunhos, e não à cobiça.

37 Desvia os meus olhos de contemplarem a vaidade, e vivifica-me no teu caminho.

38 Confirma a tua palavra ao teu servo, que é dedicado ao teu temor.

39 Desvia de mim o opróbrio que temo, pois os teus juízos são bons.

40 Eis que tenho desejado os teus preceitos; vivifica-me na tua justiça.

41 Venham sobre mim também as tuas misericórdias, ó Senhor, e a tua salvação segundo a tua palavra.

42 Assim terei o que responder ao que me afronta, pois confio na tua palavra.

43 E não tires totalmente a palavra de verdade da minha boca, pois tenho esperado nos teus juízos.

44 Assim observarei de contínuo a tua lei para sempre e eternamente.

45 E andarei em liberdade; pois busco os teus preceitos.

46 Também falarei dos teus testemunhos perante os reis, e não me envergonharei.

47 E recrear-me-ei em teus mandamentos, que tenho amado.

48 Também levantarei as minhas mãos para os teus mandamentos, que amei, e meditarei nos teus estatutos.

49 Lembra-te da palavra dada ao teu servo, na qual me fizeste esperar.

50 Isto é a minha consolação na minha aflição, porque a tua palavra me vivificou.

51 Os soberbos zombaram grandemente de mim; contudo não me desviei da tua lei.

52 Lembrei-me dos teus juízos antiquíssimos, ó Senhor, e assim me consolei.

53 Grande indignação se apoderou de mim por causa dos ímpios que abandonam a tua lei.

54 Os teus estatutos têm sido os meus cânticos na casa da minha peregrinação.

55 Lembrei-me do teu nome, ó Senhor, de noite, e observei a tua lei.

56 Isto fiz eu, porque guardei os teus mandamentos.

57 O Senhor é a minha porção; eu disse que observaria as tuas palavras.

58 Roguei deveras o teu favor com todo o meu coração; tem piedade de mim, segundo a tua palavra.

59 Considerei os meus caminhos, e voltei os meus pés para os teus testemunhos.

60 Apressei-me, e não me detive, a observar os teus mandamentos.

61 Bandos de ímpios me despojaram, mas eu não me esqueci da tua lei.

62 À meia-noite me levantarei para te louvar, pelos teus justos juízos.

63 Companheiro sou de todos os que te temem e dos que guardam os teus preceitos.

64 A terra, ó Senhor, está cheia da tua benignidade; ensina-me os teus estatutos.

65 Fizeste bem ao teu servo, Senhor, segundo a tua palavra.

66 Ensina-me bom juízo e conhecimento, pois cri nos teus mandamentos.

67 Antes de ser afligido andava errado; mas agora tenho guardado a tua palavra.

68 Tu és bom e fazes bem; ensina-me os teus estatutos.

69 Os soberbos forjaram mentiras contra mim; mas eu com todo o meu coração guardarei os teus preceitos.

70 Engrossa-se-lhes o coração como gordura, mas eu me recreio na tua lei.

71 Foi-me bom ter sido afligido, para que aprendesse os teus estatutos.

72 Melhor é para mim a lei da tua boca do que milhares de ouro ou prata.

73 As tuas mãos me fizeram e me formaram; dá-me inteligência para entender os teus mandamentos.

74 Os que te temem alegraram-se quando me viram, porque tenho esperado na tua palavra.

75 Bem sei eu, ó Senhor, que os teus juízos são justos, e que segundo a tua fidelidade me afligiste.

76 Sirva pois a tua benignidade para me consolar, segundo a palavra que deste ao teu servo.

77 Venham sobre mim as tuas misericórdias, para que viva, pois a tua lei é a minha delícia.

78 Confundam-se os soberbos, pois me trataram de uma maneira perversa, sem causa; mas eu meditarei nos teus preceitos.

79 Voltem-se para mim os que te temem, e aqueles que têm conhecido os teus testemunhos.

80 Seja reto o meu coração nos teus estatutos, para que não seja confundido.

81 Desfalece a minha alma pela tua salvação, mas espero na tua palavra.

82 Os meus olhos desfalecem pela tua palavra; entrementes dizia: Quando me consolarás tu?

83 Pois estou como odre na fumaça; contudo não me esqueço dos teus estatutos.

84 Quantos serão os dias do teu servo? Quando me farás justiça contra os que me perseguem?

85 Os soberbos me cavaram covas, o que não é conforme a tua lei.

86 Todos os teus mandamentos são verdade. Com mentiras me perseguem; ajuda-me.

87 Quase que me têm consumido sobre a terra, mas eu não deixei os teus preceitos.

88 Vivifica-me segundo a tua benignidade; assim guardarei o testemunho da tua boca.

89 Para sempre, ó Senhor, a tua palavra permanece no céu.

90 A tua fidelidade dura de geração em geração; tu firmaste a terra, e ela permanece firme.

91 Eles continuam até ao dia de hoje, segundo as tuas ordenações; porque todos são teus servos.

92 Se a tua lei não fora toda a minha recreação, há muito que pereceria na minha aflição.

93 Nunca me esquecerei dos teus preceitos; pois por eles me tens vivificado.

94 Sou teu, salva-me; pois tenho buscado os teus preceitos.

95 Os ímpios me esperam para me destruírem, mas eu considerarei os teus testemunhos.

96 Tenho visto fim a toda a perfeição, mas o teu mandamento é amplíssimo.

97 Oh! Quanto amo a tua lei! É a minha meditação em todo o dia.

98 Tu, pelos teus mandamentos, me fazes mais sábio do que os meus inimigos; pois estão sempre comigo.

99 Tenho mais entendimento do que todos os meus mestres, porque os teus testemunhos são a minha meditação.

100 Entendo mais do que os antigos; porque guardo os teus preceitos.

101 Desviei os meus pés de todo caminho mau, para guardar a tua palavra.

102 Não me apartei dos teus juízos, pois tu me ensinaste.

103 Oh! Quão doces são as tuas palavras ao meu paladar, mais doces do que o mel à minha boca.

104 Pelos teus mandamentos alcancei entendimento; por isso odeio todo falso caminho.

105 Lâmpada para os meus pés é tua palavra, e luz para o meu caminho.

106 Jurei, e o cumprirei, que guardarei os teus justos juízos.

107 Estou aflitíssimo; vivifica-me, ó Senhor, segundo a tua palavra.

108 Aceita, eu te rogo, as oferendas voluntárias da minha boca, ó Senhor; ensina-me os teus juízos.

109 A minha alma está de contínuo nas minhas mãos; todavia não me esqueço da tua lei.

110 Os ímpios me armaram laço; contudo não me desviei dos teus preceitos.

111 Os teus testemunhos tenho eu tomado por herança para sempre, pois são o gozo do meu coração.

112 Inclinei o meu coração a guardar os teus estatutos, para sempre, até ao fim.

113 Odeio os pensamentos vãos, mas amo a tua lei.

114 Tu és o meu refúgio e o meu escudo; espero na tua palavra.

115 Apartai-vos de mim, malfeitores, pois guardarei os mandamentos do meu Deus.

116 Sustenta-me conforme a tua palavra, para que viva, e não me deixes envergonhado da minha esperança.

117 Sustenta-me, e serei salvo, e de contínuo terei respeito aos teus estatutos.

118 Tu tens pisado aos pés todos os que se desviam dos teus estatutos, pois o engano deles é falsidade.

119 Tu tiraste da terra todos os ímpios, como a escória, por isso amo os teus testemunhos.

120 O meu corpo se arrepiou com temor de ti, e temi os teus juízos.

121 Fiz juízo e justiça; não me entregues aos meus opressores.

122 Fica por fiador do teu servo para o bem; não deixes que os soberbos me oprimam.

123 Os meus olhos desfaleceram pela tua salvação e pela promessa da tua justiça.

124 Usa com o teu servo segundo a tua benignidade, e ensina-me os teus estatutos.

125 Sou teu servo; dá-me inteligência, para entender os teus testemunhos.

126 Já é tempo de operares, ó Senhor, pois eles têm quebrantado a tua lei.

127 Por isso amo os teus mandamentos mais do que o ouro, e ainda mais do que o ouro fino.

128 Por isso estimo todos os teus preceitos acerca de tudo, como retos, e odeio toda falsa vereda.

129 Maravilhosos são os teus testemunhos; portanto, a minha alma os guarda.

130 A entrada das tuas palavras dá luz, dá entendimento aos símplices.

131 Abri a minha boca, e respirei, pois que desejei os teus mandamentos.

132 Olha para mim, e tem piedade de mim, conforme usas com os que amam o teu nome.

133 Ordena os meus passos na tua palavra, e não se apodere de mim iniquidade alguma.

134 Livra-me da opressão do homem; assim guardarei os teus preceitos.

135 Faze resplandecer o teu rosto sobre o teu servo, e ensina-me os teus estatutos.

136 Rios de águas correm dos meus olhos, porque não guardam a tua lei.

137 Justo és, ó Senhor, e retos são os teus juízos.

138 Os teus testemunhos que ordenaste são retos e muito fiéis.

139 O meu zelo me consumiu, porque os meus inimigos se esqueceram da tua palavra.

140 A tua palavra é muito pura; portanto, o teu servo a ama.

141 Pequeno sou e desprezado, porém não me esqueço dos teus mandamentos.

142 A tua justiça é uma justiça eterna, e a tua lei é a verdade.

143 Aflição e angústia se apoderam de mim; contudo os teus mandamentos são o meu prazer.

144 A justiça dos teus testemunhos é eterna; dá-me inteligência, e viverei.

145 Clamei de todo o meu coração; escuta-me, Senhor, e guardarei os teus estatutos.

146 A ti te invoquei; salva-me, e guardarei os teus testemunhos.

147 Antecipei o cair da noite, e clamei; esperei na tua palavra.

148 Os meus olhos anteciparam as vigílias da noite, para meditar na tua palavra.

149 Ouve a minha voz, segundo a tua benignidade; vivifica-me, ó Senhor, segundo o teu juízo.

150 Aproximam-se os que se dão a maus-tratos; afastam-se da tua lei.

151 Tu estás perto, ó Senhor, e todos os teus mandamentos são a verdade.

152 Acerca dos teus testemunhos soube, desde a antiguidade, que tu os fundaste para sempre.

153 Olha para a minha aflição, e livra-me, pois não me esqueci da tua lei.

154 Pleiteia a minha causa, e livra-me; vivifica-me segundo a tua palavra.

155 A salvação está longe dos ímpios, pois não buscam os teus estatutos.

156 Muitas são, ó Senhor, as tuas misericórdias; vivifica-me segundo os teus juízos.

157 Muitos são os meus perseguidores e os meus inimigos; mas não me desvio dos teus testemunhos.

158 Vi os transgressores, e me afligi, porque não observam a tua palavra.

159 Considera como amo os teus preceitos; vivifica-me, ó Senhor, segundo a tua benignidade.

160 A tua palavra é a verdade desde o princípio, e cada um dos juízos da tua justiça dura para sempre.

161 Príncipes me perseguiram sem causa, mas o meu coração temeu a tua palavra.

162 Folgo com a tua palavra, como aquele que acha um grande despojo.

163 Abomino e odeio a mentira; mas amo a tua lei.

164 Sete vezes no dia te louvo pelos juízos da tua justiça.

165 Muita paz têm os que amam a tua lei, e para eles não há tropeço.

166 Senhor, tenho esperado na tua salvação, e tenho cumprido os teus mandamentos.

167 A minha alma tem observado os teus testemunhos; amo-os excessivamente.

168 Tenho observado os teus preceitos, e os teus testemunhos, porque todos os meus caminhos estão diante de ti.

169 Chegue a ti o meu clamor, ó Senhor; dá-me entendimento conforme a tua palavra.

170 Chegue a minha súplica perante a tua face; livra-me segundo a tua palavra.

171 Os meus lábios proferiram o louvor, quando me ensinaste os teus estatutos.

172 A minha língua falará da tua palavra, pois todos os teus mandamentos são justiça.

173 Venha a tua mão socorrer-me, pois escolhi os teus preceitos.

174 Tenho desejado a tua salvação, ó Senhor; a tua lei é todo o meu prazer.

175 Viva a minha alma, e louvar-te-á; ajudem-me os teus juízos.

176 Desgarrei-me como a ovelha perdida; busca o teu servo, pois não me esqueci dos teus mandamentos.

1 Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto.

2 Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško,

3 nedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais.

4 Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius.

5 O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus!

6 Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau.

7 Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs.

8 Nuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai.

9 Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių.

10 Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti.

11 Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.

12 Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk.

13 Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus.

14 Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais.

15 Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius.

16 Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių.

17 Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi.

18 Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau.

19 Esu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų.

20 Mano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų.

21 Tu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų.

22 Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų.

23 Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus.

24 Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai.

25 Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

26 Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų.

27 Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus.

28 Mano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs.

29 Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok.

30 Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save.

31 Įsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos.

32 Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį.

33 Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos.

34 Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi.

35 Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi.

36 Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo,

37 nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.

38 Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs.

39 Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri.

40 Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu.

41 Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai.

42 Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu.

43 Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų.

44 Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo.

45 Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius.

46 Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas.

47 Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.

48 Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus.

49 Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį.

50 Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino.

51 Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau.

52 Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu.

53 Mane siaubas apima, kai matau nedorėlį, nepaisantį Tavo įstatymo.

54 Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose.

55 Ir naktį atsimenu, Viešpatie, Tavąjį vardą ir laikausi Tavo įstatymo.

56 Tai teko man, nes aš laikiausi Tavo potvarkių.

57 Viešpats yra mano dalis; aš pasižadėjau Tavo žodžių laikytis.

58 Nuoširdžiai ieškau Tavo palankumo, būk gailestingas, kaip esi pažadėjęs.

59 Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų.

60 Skubiai ir nedelsdamas vykdau Tavo įsakymus.

61 Nors nedorėliai apiplėšė mane, bet aš neužmiršau Tavo įstatymo.

62 Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus.

63 Aš draugas visiems, kurie Tavęs bijo ir Tavo potvarkius vykdo.

64 Viešpatie, žemė pilna Tavo gailestingumo, mokyk mane savo nuostatų.

65 Viešpatie, Tu darei savo tarnui gera, kaip buvai pažadėjęs.

66 Mokyk mane teisingai nuspręsti ir pasirinkti, nes aš patikėjau Tavo įsakymais.

67 Nuklydęs ir pažemintas buvau, bet dabar klausau Tavo žodžio.

68 Tu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų.

69 Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi.

70 Jų širdis vieni riebalai, o aš gėriuosi Tavo įstatymu.

71 Naudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau.

72 Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro.

73 Tavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus.

74 Kurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu.

75 Viešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei.

76 Paguosk dabar mane savo malone, kaip esi savo tarnui žadėjęs.

77 Būk gailestingas, kad aš išlikčiau gyvas, nes gėriuosi Tavo įstatymu.

78 Sugėdinti tebūna išdidieji, nes jie be priežasties puolė mane. Aš mąstysiu apie Tavo potvarkius.

79 Tesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus.

80 Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas.

81 Mano siela ilgisi Tavo išgelbėjimo, bet aš pasitikiu Tavo žodžiu.

82 Mano akys pavargo belaukdamos, kas Tavo žadėta. Kada Tu mane paguosi?

83 Nors tapau panašus į vynmaišį dūmuose, bet Tavo nuostatų neužmiršau.

84 Kiek dar dienų liko Tavo tarnui? Kada mano persekiotojus pasmerksi?

85 Išdidieji kasa man duobę, nepaisydami Tavo įstatymo.

86 Visi Tavo įsakymai teisūs; padėk man prieš melagingus persekiotojus.

87 Jie vos nesunaikino manęs žemėje. Bet aš Tavo potvarkių neapleidau.

88 Atgaivink mane dėl savo malonės! Aš laikysiuosi Tavo burnos liudijimų.

89 Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje.

90 Tavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę, ir ji pasilieka.

91 Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau viskas tarnauja.

92 Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs.

93 Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu atgaivinai mane.

94 Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo potvarkius.

95 Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš Tavo liudijimų laikysiuosi.

96 Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis.

97 Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną.

98 Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi.

99 Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus.

100 Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.

101 Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio.

102 Nuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane.

103 Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.

104 Dėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo.

105 Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.

106 Prisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų.

107 Viešpatie, esu labai prislėgtas, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

108 Viešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų.

109 Mano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu.

110 Nedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau.

111 Pamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas.

112 Palenkiau savo širdį vykdyti Tavo nuostatų, tai darysiu dabar ir visados.

113 Veidmainių nekenčiu, bet Tavo įstatymą myliu.

114 Tu esi mano slėptuvė ir skydas, Tavo žodžiais pasitikiu.

115 Pasitraukite nuo manęs, piktadariai! Aš Viešpaties įsakymus vykdysiu.

116 Palaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties.

117 Suteik pagalbą, ir aš būsiu saugus, nuostatų Tavo niekados nepamiršiu.

118 Tu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu.

119 Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus.

120 Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų.

121 Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams.

122 Užtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų.

123 Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio.

124 Būk gailestingas savo tarnui, mokyk mane savo nuostatų.

125 Esu Tavo tarnas; duok man supratimą pažinti Tavo liudijimus.

126 Viešpatie, metas Tau veikti, nes žmonės laužo Tavo įstatymą.

127 Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą.

128 Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų.

129 Tavo liudijimai yra stebuklingi, todėl mano siela jų klauso.

130 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus.

131 Atveriu savo burną ir įkvepiu, alkstu Tavo įsakymų.

132 Pažvelk į mane ir būk gailestingas, kaip darai mylintiems Tavo vardą.

133 Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų.

134 Nuo žmonių priespaudos mane išlaisvink, ir aš vykdysiu Tavo potvarkius.

135 Parodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų.

136 Iš akių man srūva upeliai, nes jie nesilaiko Tavo įstatymo.

137 Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai.

138 Tavo liudijimai teisingi ir neabejotini.

139 Mano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius.

140 Tavo žodis yra visiškai tyras, jį Tavo tarnas brangina.

141 Nors esu paniekintas ir menkas, bet Tavo potvarkių neužmiršiu.

142 Tavo teisumas amžinas, Tavo įstatymas­tiesa.

143 Nors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi.

144 Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Leisk man juos suprasti, ir aš gyvensiu.

145 Šaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų.

146 Šaukiuosi Tavęs; išgelbėk mane, ir klausysiu Tavo liudijimų.

147 Prieš aušrą keliuosi ir šaukiu, nes pasitikiu Tavo žodžiu.

148 Atmerkiu akis dar prieš aušrą, mąstau apie Tavo žodį.

149 Viešpatie, išgirsk mane, būdamas maloningas; atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.

150 Artėja priešai klastingi, nutolę nuo Tavo įstatymo.

151 Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi.

152 Seniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini.

153 Pažvelk į mano skurdą ir išlaisvink mane; juk aš nepamirštu Tavo įstatymo.

154 Gink mano bylą ir išvaduok mane, atgaivink, kaip esi pažadėjęs.

155 Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų.

156 Koks didis, Viešpatie, Tavo gailestingumas, atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.

157 Daug mano persekiotojų ir priešų, bet aš nenukrypstu nuo Tavo liudijimų.

158 Neištikimuosius matau ir bjauriuosi, nes jie nepaiso Tavo žodžio.

159 Žiūrėk, Viešpatie, kaip Tavo potvarkius myliu; atgaivink mane, būdamas maloningas.

160 Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini.

161 Kunigaikščiai be priežasties persekioja mane, bet mano širdis vien Tavo žodžių tebijo.

162 Tavo žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs.

163 Melo nekenčiu ir bjauriuosi, bet Tavo įstatymas man mielas.

164 Septynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus.

165 Kas myli Tavo įstatymą, turi didelę ramybę ir niekada nesuklumpa.

166 Laukiu, Dieve, Tavo išgelbėjimo, Tavo įsakymus vykdau.

167 Mano siela klauso Tavo liudijimų, nes labai juos myliu.

168 Laikausi Tavo potvarkių ir liudijimų, visi mano keliai Tau žinomi.

169 Tepasiekia Tave mano šauksmas, Viešpatie; duok man supratimą, kaip esi pažadėjęs.

170 Tepasiekia mano malda Tave; išlaisvink, kaip esi pažadėjęs.

171 Mano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų.

172 Mano liežuvis kalbės apie Tavo žodį, nes Tavo įsakymai teisingi.

173 Tavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau Tavo potvarkius.

174 Ilgiuosi, Viešpatie, Tavo išgelbėjimo, įstatymu Tavo gėriuosi.

175 Mano siela tegyvena ir tegiria Tave, Tavo sprendimai tepadeda man.

176 Klaidžioju kaip avis paklydus. Ieškok savo tarno, nes Tavo įsakymų aš neužmiršau.