1 Lembra-te, Senhor, de Davi, e de todas as suas aflições.

2 Como jurou ao Senhor, e fez votos ao poderoso Deus de Jacó, dizendo:

3 Certamente que não entrarei na tenda de minha casa, nem subirei à minha cama,

4 Não darei sono aos meus olhos, nem repouso às minhas pálpebras,

5 Enquanto não achar lugar para o Senhor, uma morada para o poderoso Deus de Jacó.

6 Eis que ouvimos falar dela em Efrata, e a achamos no campo do bosque.

7 Entraremos nos seus tabernáculos; prostrar-nos-emos ante o escabelo de seus pés.

8 Levanta-te, Senhor, ao teu repouso, tu e a arca da tua força.

9 Vistam-se os teus sacerdotes de justiça, e alegrem-se os teus santos.

10 Por amor de Davi, teu servo, não faças virar o rosto do teu ungido.

11 O Senhor jurou com verdade a Davi, e não se apartará dela: Do fruto do teu ventre porei sobre o teu trono.

12 Se os teus filhos guardarem a minha aliança, e os meus testemunhos, que eu lhes hei de ensinar, também os seus filhos se assentarão perpetuamente no teu trono.

13 Porque o Senhor escolheu a Sião; desejou-a para a sua habitação, dizendo:

14 Este é o meu repouso para sempre; aqui habitarei, pois o desejei.

15 Abençoarei abundantemente o seu mantimento; fartarei de pão os seus necessitados.

16 Também vestirei os seus sacerdotes de salvação, e os seus santos saltarão de prazer.

17 Ali farei brotar a força de Davi; preparei uma lâmpada para o meu ungido.

18 Vestirei os seus inimigos de vergonha; mas sobre ele florescerá a sua coroa.

1 Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą.

2 Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam:

3 "Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,

4 akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,

5 kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!"

6 Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose.

7 Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!

8 Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.

9 Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!

10 Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo.

11 Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: "Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!

12 Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste".

13 Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.

14 "Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!

15 Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona.

16 Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.

17 Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.

18 Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės".