1 Por que se amotinam os gentios, e os povos imaginam coisas vãs?

2 Os reis da terra se levantam e os governos consultam juntamente contra o Senhor e contra o seu ungido, dizendo:

3 Rompamos as suas ataduras, e sacudamos de nós as suas cordas.

4 Aquele que habita nos céus se rirá; o Senhor zombará deles.

5 Então lhes falará na sua ira, e no seu furor os turbará.

6 Eu, porém, ungi o meu Rei sobre o meu santo monte de Sião.

7 Proclamarei o decreto: O Senhor me disse: Tu és meu Filho, eu hoje te gerei.

8 Pede-me, e eu te darei os gentios por herança, e os fins da terra por tua possessão.

9 Tu os esmigalharás com uma vara de ferro; tu os despedaçarás como a um vaso de oleiro.

10 Agora, pois, ó reis, sede prudentes; deixai-vos instruir, juízes da terra.

11 Servi ao Senhor com temor, e alegrai-vos com tremor.

12 Beijai o Filho, para que se não ire, e pereçais no caminho, quando em breve se acender a sua ira; bem-aventurados todos aqueles que nele confiam.

1 Kodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga?

2 Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį.

3 Jie sako: "Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves".

4 Tas, kuris danguje sėdi, juoksis, Viešpats tyčiosis iš jų.

5 Tada Jis rūsčiai prabils ir išgąsdins juos savo įniršiu:

6 "Aš pastačiau savo karalių Sione, savo šventajame kalne".

7 Aš paskelbsiu nutarimą, kurį Viešpats man pasakė: "Tu­mano Sūnus, šiandien Tave pagimdžiau.

8 Prašyk, ir duosiu Tau paveldėti pagonis, pavesiu Tau visus žemės pakraščius,

9 geležine lazda juos tramdysi, kaip molio indus juos daužysi".

10 Taigi dabar, karaliai, būkite išmintingi, pasimokykite, žemės teisėjai.

11 Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami.

12 Bučiuokite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki.