1 Acaso falais vós, deveras, ó congregação, a justiça? Julgais retamente, ó filhos dos homens?

2 Antes no coração forjais iniquidades; sobre a terra pesais a violência das vossas mãos.

3 Alienam-se os ímpios desde a madre; andam errados desde que nasceram, falando mentiras.

4 O seu veneno é semelhante ao veneno da serpente; são como a víbora surda, que tapa os ouvidos,

5 Para não ouvir a voz dos encantadores, do encantador sábio em encantamentos.

6 Ó Deus, quebra-lhes os dentes nas suas bocas; arranca, Senhor, os queixais aos filhos dos leões.

7 Escorram como águas que correm constantemente. Quando ele armar as suas flechas, fiquem feitas em pedaços.

8 Como a lesma se derrete, assim se vá cada um deles; como o aborto de uma mulher, que nunca viu o sol.

9 Antes que as vossas panelas sintam o calor dos espinhos, como por um redemoinho os arrebatará ele, vivo e em indignação.

10 O justo se alegrará quando vir a vingança; lavará os seus pés no sangue do ímpio.

11 Então dirá o homem: Deveras há uma recompensa para o justo; deveras há um Deus que julga na terra.

1 Jūs, teisėjai, ar sprendžiate teisingai? Ar teisingai teisiate žmones?

2 Ne, jūs darote nedorybes širdyje, jūsų rankos smurtą sėja.

3 Nedorėliai klysta nuo pat kūdikystės, nuo pat gimimo jie klaidžioja ir meluoja.

4 Jų nuodai panašūs į gyvatės nuodus, kaip angies, kuri užsikemša ausis,

5 kad negirdėtų labiausiai įgudusio kerėtojo balso.

6 Dieve, sutrupink jiems dantis burnoje, Viešpatie, išdaužyk iltis jauniems liūtams!

7 Tepradingsta jie kaip tekantis vanduo, tesulūžta jų strėlės, jiems betaikant.

8 Teištyžta jie kaip sraigė, kaip nelaiku gimęs kūdikis tenemato saulės!

9 Tenuneša juos audra greičiau, negu puodas pajus degančių erškėčių karštį.

10 Teisusis džiaugsis, matydamas atpildą, nedorėlio krauju plausis sau kojas.

11 Tada žmonės sakys: "Tikrai, atpildą gauna teisusis! Tikrai yra Dievas, teisėjas žemėje!"