1 Livra-me, ó Deus, pois as águas entraram até à minha alma.

2 Atolei-me em profundo lamaçal, onde se não pode estar em pé; entrei na profundeza das águas, onde a corrente me leva.

3 Estou cansado de clamar; a minha garganta se secou; os meus olhos desfalecem esperando o meu Deus.

4 Aqueles que me odeiam sem causa são mais do que os cabelos da minha cabeça; aqueles que procuram destruir-me, sendo injustamente meus inimigos, são poderosos; então restituí o que não furtei.

5 Tu, ó Deus, bem conheces a minha estultice; e os meus pecados não te são encobertos.

6 Não sejam envergonhados por minha causa aqueles que esperam em ti, ó Senhor, Deus dos Exércitos; não sejam confundidos por minha causa aqueles que te buscam, ó Deus de Israel.

7 Porque por amor de ti tenho suportado afrontas; a confusão cobriu o meu rosto.

8 Tenho-me tornado um estranho para com meus irmãos, e um desconhecido para com os filhos de minha mãe.

9 Pois o zelo da tua casa me devorou, e as afrontas dos que te afrontam caíram sobre mim.

10 Quando chorei, e castiguei com jejum a minha alma, isto se me tornou em afrontas.

11 Pus por vestido um saco, e me fiz um provérbio para eles.

12 Aqueles que se assentam à porta falam contra mim; e fui o cântico dos bebedores de bebida forte.

13 Eu, porém, faço a minha oração a ti, Senhor, num tempo aceitável; ó Deus, ouve-me segundo a grandeza da tua misericórdia, segundo a verdade da tua salvação.

14 Tira-me do lamaçal, e não me deixes atolar; seja eu livre dos que me odeiam, e das profundezas das águas.

15 Não me leve a corrente das águas, e não me absorva ao profundo, nem o poço feche a sua boca sobre mim.

16 Ouve-me, Senhor, pois boa é a tua misericórdia. Olha para mim segundo a tua muitíssima piedade.

17 E não escondas o teu rosto do teu servo, porque estou angustiado; ouve-me depressa.

18 Aproxima-te da minha alma, e resgata-a; livra-me por causa dos meus inimigos.

19 Bem tens conhecido a minha afronta, e a minha vergonha, e a minha confusão; diante de ti estão todos os meus adversários.

20 Afrontas me quebrantaram o coração, e estou fraquíssimo; esperei por alguém que tivesse compaixão, mas não houve nenhum; e por consoladores, mas não os achei.

21 Deram-me fel por mantimento, e na minha sede me deram a beber vinagre.

22 Torne-se-lhes a sua mesa diante deles em laço, e a prosperidade em armadilha.

23 Escureçam-se-lhes os seus olhos, para que não vejam, e faze com que os seus lombos tremam constantemente.

24 Derrama sobre eles a tua indignação, e prenda-os o ardor da tua ira.

25 Fique desolado o seu palácio; e não haja quem habite nas suas tendas.

26 Pois perseguem àquele a quem feriste, e conversam sobre a dor daqueles a quem chagaste.

27 Acrescenta iniquidade à iniquidade deles, e não entrem na tua justiça.

28 Sejam riscados do livro dos vivos, e não sejam inscritos com os justos.

29 Eu, porém, sou pobre e estou triste; ponha-me a tua salvação, ó Deus, num alto retiro.

30 Louvarei o nome de Deus com um cântico, e engrandecê-lo-ei com ação de graças.

31 Isto será mais agradável ao Senhor do que boi, ou bezerro que tem chifres e unhas.

32 Os mansos verão isto, e se agradarão; o vosso coração viverá, pois que buscais a Deus.

33 Porque o Senhor ouve os necessitados, e não despreza os seus cativos.

34 Louvem-no os céus e a terra, os mares e tudo quanto neles se move.

35 Porque Deus salvará a Sião, e edificará as cidades de Judá; para que habitem ali e a possuam.

36 E herdá-la-á a semente de seus servos, e os que amam o seu nome habitarão nela.

1 Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia mano sielą.

2 Nugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane.

3 Pailsau šaukdamas, išdžiūvo gerklė, aptemo akys, belaukiant Dievo.

4 Daugiau kaip galvos plaukų yra tų, kurie be priežasties manęs nekenčia. Galingesni už mane tie, kurie melagingai puola mane. Turiu grąžinti, ko nepaėmiau.

5 Dieve, Tu žinai mano kvailystę ir mano nusikaltimai nepaslėpti nuo Tavęs.

6 Tenebūna gėdinami dėl manęs tie, kurie laukia Tavęs, Valdove, kareivijų Viešpatie! Tenebūna įžeidinėjami dėl manęs tie, kurie ieško Tavęs, Izraelio Dieve!

7 Dėl Tavęs kenčiu pajuoką, nuo gėdos rausta mano veidas.

8 Svetimas tapau savo broliams, pašalinis­mano motinos vaikams.

9 Uolumas dėl Tavo namų sugraužė mane, Tave plūstančiųjų keiksmai krito ant manęs.

10 Kai aš verkiau ir varginau sielą pasninku­jie užgauliojo mane.

11 Vietoje drabužių vilkiu ašutinę­dėl to tapau jiems priežodžiu.

12 Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane.

13 O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, visą laiką. Dieve, dėl savo beribio gailestingumo išklausyk mane, dėl savo išgelbėjimo tiesos.

14 Išgelbėk mane iš dumblo, kad nenugrimzčiau, ištrauk iš gilių vandenų, išvaduok iš piktų priešų.

15 Teneužlieja manęs vandens srovė, tenepraryja gelmė ir teneapžioja manęs duobė.

16 Viešpatie, išklausyk mane dėl savo malonės gausos! Pažvelk į mane gailestingai.

17 Nepaslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu varge; skubiai išklausyk mane!

18 Priartėk prie mano sielos ir išpirk. Išlaisvink mane iš priešų!

19 Tu žinai, kaip mane plūsta, gėdina ir niekina; Tu matai visus mano prispaudėjus.

20 Pajuoka plėšo mano širdį, aš pavargau. Aš laukiau pasigailėjimo, bet jo nėra, ieškojau guodėjų, tačiau neradau.

21 Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu.

22 Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovė­žabangais!

23 Teaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų.

24 Išliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos.

25 Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka.

26 Nes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą.

27 Tegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą.

28 Tebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų!

29 Aš esu vargšas ir kenčiu; Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane!

30 Aš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį.

31 Tai Viešpačiui bus meiliau už jautį, už jauniklį jautuką su ragais ir nagais.

32 Tai matydami, linksminsis nuolankieji, ir atgys širdys tų, kurie ieško Dievo.

33 Viešpats girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių.

34 Jį tegiria dangūs ir žemė, jūros ir visa, kas juda jose.

35 Dievas išgelbės Sioną ir Judo miestus atstatys. Jie įsikurs ten ir gyvens,

36 Jo tarnų vaikai paveldės tą žemę, o Jo vardą mylintys gyvens joje.