1 א זבובי מות יבאיש יביע שמן רוקח יקר מחכמה מכבוד סכלות מעט

2 ב לב חכם לימינו ולב כסיל לשמאלו

3 ג וגם בדרך כשהסכל (כשסכל) הלך לבו חסר ואמר לכל סכל הוא

4 ד אם רוח המושל תעלה עליך מקומך אל תנח  כי מרפא יניח חטאים גדולים

5 ה יש רעה ראיתי תחת השמש--כשגגה שיצא מלפני השליט

6 ו נתן הסכל במרומים רבים ועשירים בשפל ישבו

7 ז ראיתי עבדים על סוסים ושרים הלכים כעבדים על הארץ

8 ח חפר גומץ בו יפול ופרץ גדר ישכנו נחש

9 ט מסיע אבנים יעצב בהם בוקע עצים יסכן בם

10 י אם קהה הברזל והוא לא פנים קלקל וחילים יגבר ויתרון הכשיר חכמה

11 יא אם ישך הנחש בלוא לחש ואין יתרון לבעל הלשון

12 יב דברי פי חכם חן ושפתות כסיל תבלענו

13 יג תחלת דברי פיהו סכלות ואחרית פיהו הוללות רעה

14 יד והסכל ירבה דברים לא ידע האדם מה שיהיה ואשר יהיה מאחריו מי יגיד לו

15 טו עמל הכסילים תיגענו--אשר לא ידע ללכת אל עיר

16 טז אי לך ארץ שמלכך נער ושריך בבקר יאכלו

17 יז אשריך ארץ שמלכך בן חורים ושריך בעת יאכלו בגבורה ולא בשתי

18 יח בעצלתים ימך המקרה ובשפלות ידים ידלף הבית

19 יט לשחוק עשים לחם ויין ישמח חיים והכסף יענה את הכל

20 כ גם במדעך מלך אל תקלל ובחדרי משכבך אל תקלל עשיר  כי עוף השמים יוליך את הקול ובעל הכנפים (כנפים) יגיד דבר

1 Negyva musė sugadina vaistininko tepalą, menka kvailystė pakenkia išmintingam ir gerbiamam žmogui.

2 Išmintingojo širdis linksta į dešinę, o kvailio­į kairę.

3 Kvailys, keliu eidamas, elgiasi neprotingai ir kiekvienam pasirodo, kad yra kvailas.

4 Jei tavo valdovas supyko ant tavęs, nepalik savo vietos, nes romumas padengia dideles klaidas.

5 Pasaulyje mačiau tokią blogybę, kuri yra tarsi valdovo klaida:

6 kvailiai sėdi garbės vietose, o turtingieji­pažeminti;

7 mačiau tarnus, jojančius ant žirgų, o kunigaikščius, einančius pėsčiomis.

8 Kas kasa duobę, pats į ją įkris, o kas ardo mūrą, tam įgels gyvatė.

9 Kas tašo akmenis, gali susižeisti jais, o kas skaldo malkas, gali nuo jų nukentėti.

10 Jei kirvis atbukęs ir nepagaląstas, reikės įdėti daugiau jėgų. Geriausia viską išmintingai apgalvoti.

11 Gyvatė gali įgelti, kol ji dar neužkalbėta, ir plepys už ją ne geresnis.

12 Išmintingojo žodžiai maloningi, o kvailio kalbos pražudo jį patį;

13 jo kalbos pradžia yra kvailystė, o pabaiga­beprotybė.

14 Kvailys daug kalba. Nė vienas žmogus nežino, kas bus; kas gali jam pasakyti, kas bus po jo?

15 Kvailys nuo darbo greitai pavargsta, nes jis net kelio į miestą nežino.

16 Vargas kraštui, kurio karalius yra vaikas ir kurio kunigaikščiai puotauja rytą.

17 Palaimintas kraštas, kurio karalius yra kilmingas ir kurio kunigaikščiai valgo laiku; ne pasigerdami, o pasistiprindami.

18 Dėl tinginystės namas griūna ir dėl rankų neveiklumo vanduo varva į namus.

19 Puotos ir vynas palinksmina, o pinigas už viską atsako.

20 Net mintyse nekeik karaliaus ir turtuolio savo miegamajame, nes padangių paukščiai nuneš žodį ir paskelbs, kas buvo pasakyta.