1 א אז ישיר משה ובני ישראל את השירה הזאת ליהוה ויאמרו  {ר} br לאמר  {ס}  אשירה ליהוה כי גאה גאה  {ס}  סוס  {ר} br ורכבו רמה בים  {ס}

2 ב עזי וזמרת יה ויהי לי  {ר} br לישועה  {ס}  זה אלי ואנוהו  {ס}  אלהי  {ר} br אבי וארממנהו  {ס}

3 ג יהוה איש מלחמה יהוה  {ר} br שמו  {ס}

4 ד מרכבת פרעה וחילו ירה בים  {ס}  ומבחר  {ר} br שלשיו טבעו בים סוף  {ס}

5 ה תהמת יכסימו ירדו במצולת כמו  {ר} br אבן  {ס}

6 ו ימינך יהוה נאדרי בכח  {ס}  ימינך  {ר} br יהוה תרעץ אויב  {ס}

7 ז וברב גאונך תהרס  {ר} br קמיך  {ס}  תשלח חרנך--יאכלמו כקש  {ס}

8 ח וברוח  {ר} br אפיך נערמו מים  {ס}  נצבו כמו נד  {ר} br נזלים  {ס}  קפאו תהמת בלב ים  {ס}

9 ט אמר  {ר} br אויב ארדף אשיג  {ס}  אחלק שלל תמלאמו  {ר} br נפשי--  {ס}  אריק חרבי תורישמו ידי  {ס}

10 י נשפת  {ר} br ברוחך כסמו ים  {ס}  צללו כעופרת במים  {ר} br אדירים  {ס}

11 יא מי כמכה באלם יהוה  {ס}  מי  {ר} br כמכה נאדר בקדש  {ס}  נורא תהלת עשה  {ר} br פלא  {ס}

12 יב נטית ימינך--תבלעמו ארץ  {ס}

13 יג נחית  {ר} br בחסדך עם זו גאלת  {ס}  נהלת בעזך אל נוה  {ר} br קדשך  {ס}

14 יד שמעו עמים ירגזון  {ס}  חיל  {ר} br אחז ישבי פלשת  {ס}

15 טו אז נבהלו אלופי  {ר} br אדום--  {ס}  אילי מואב יאחזמו רעד  {ס}  נמגו  {ר} br כל ישבי כנען  {ס}

16 טז תפל עליהם אימתה  {ר} br ופחד  {ס}  בגדל זרועך ידמו כאבן  {ס}  עד  {ר} br יעבר עמך יהוה  {ס}  עד יעבר עם זו  {ר} br קנית  {ס}

17 יז תבאמו ותטעמו בהר נחלתך--  {ס}  מכון  {ר} br לשבתך פעלת יהוה  {ס}  מקדש אדני כוננו  {ר} br ידיך  {ס}

18 יח יהוה ימלך לעלם ועד  {ס}

19 יט כי  {ר} br בא סוס פרעה ברכבו ובפרשיו בים  {ס}  וישב יהוה עלהם  {ר} br את מי הים  {ס}  ובני ישראל הלכו ביבשה בתוך הים  {ר} br {ש}

20 כ ותקח מרים הנביאה אחות אהרן את התף--בידה ותצאן כל הנשים אחריה בתפים ובמחלת

21 כא ותען להם מרים  שירו ליהוה כי גאה גאה סוס ורכבו רמה בים  {ס}

22 כב ויסע משה את ישראל מים סוף ויצאו אל מדבר שור וילכו שלשת ימים במדבר ולא מצאו מים

23 כג ויבאו מרתה--ולא יכלו לשתת מים ממרה כי מרים הם על כן קרא שמה מרה

24 כד וילנו העם על משה לאמר מה נשתה

25 כה ויצעק אל יהוה ויורהו יהוה עץ וישלך אל המים וימתקו המים שם שם לו חק ומשפט ושם נסהו

26 כו ויאמר אם שמוע תשמע לקול יהוה אלהיך והישר בעיניו תעשה והאזנת למצותיו ושמרת כל חקיו--כל המחלה אשר שמתי במצרים לא אשים עליך כי אני יהוה רפאך  {ס}

27 כז ויבאו אילמה--ושם שתים עשרה עינת מים ושבעים תמרים ויחנו שם על המים

1 Tada Mozė ir izraelitai giedojo Viešpačiui šią giesmę: "Giedosiu Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo! Jis žirgą ir raitelį įmetė į jūrą.

2 Mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis tapo mano išgelbėjimu. Jis yra mano Dievas, aš Jį šlovinsiu. Jis mano tėvų Dievas, aš Jį aukštinsiu.

3 Viešpats yra karžygys, Jahvė yra Jo vardas.

4 Faraono kovos vežimus ir jo kariuomenę Jis įmetė į jūrą, jo rinktinius karo vadus paskandino Raudonojoje jūroje.

5 Gelmės apdengė juos, jie nugrimzdo į dugną kaip akmuo.

6 Tavo dešinė, Viešpatie, pasirodė šlovinga savo jėga! Tavo dešinė, Viešpatie, sutriuškino priešą.

7 Savo šlovės didybe Tu parbloškei tuos, kurie kėlėsi prieš Tave. Tu siuntei savo rūstybę, kuri suėdė juos kaip ražienas.

8 Tau papūtus, sujudo vandenys, sustojo kaip siena ir gelmės sustingo jūros širdyje.

9 Priešas tarė: ‘Vysiuos, sugausiu, pasidalinsiu grobį, pasitenkins mano aistra! Ištrauksiu kardą­juos sunaikins mano ranka!’

10 Tu papūtei savo vėju, ir jūra uždengė juos, kaip švinas jie nuskendo galinguose vandenyse!

11 Viešpatie, kas yra Tau lygus tarp dievų? Kas yra toks šlovingas šventumu, didingas gyriumi ir savo stebuklais?

12 Tu ištiesei savo dešinę­juos prarijo žemė.

13 Tu, būdamas gailestingas, vedei tautą, kurią atpirkai. Savo galia vedei ją į savo šventąją buveinę.

14 Išgirs tautos ir sudrebės, baimė apims filistinus.

15 Nusigąs ir Edomo kunigaikščiai. Moabo galinguosius apims drebulys. Neteks jėgų visi Kanaano gyventojai.

16 Juos apims siaubas ir išgąstis. Dėl Tavo rankos galybės jie sustings kaip akmuo, kol pereis Tavo tauta, Viešpatie, kurią įsigijai.

17 Tu įvesi juos ir pasodinsi savo paveldėjimo kalne, į vietą, kurią Tu, Viešpatie, pasirinkai, kad gyventum, į šventyklą, kurią padarė Tavo rankos.

18 Viešpats karaliaus per amžius!"

19 Faraono žirgams, kovos vežimams ir raiteliams įėjus į jūrą, Viešpats užliejo juos vandenimis, o izraelitai perėjo sausu jūros dugnu.

20 Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė būgną, ir visos moterys, eidamos paskui ją su būgnais, šoko.

21 Mirjama pritardama giedojo: "Giedokite Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo. Žirgą ir raitelį Jis įmetė į jūrą".

22 Mozė vedė Izraelį nuo Raudonosios jūros, ir jie įėjo į Šūro dykumą. Tris dienas jie keliavo dykuma ir nerado vandens.

23 Atėję į Marą, jie negalėjo gerti Maros vandens, nes jis buvo kartus. Todėl ta vieta vadinama Mara.

24 Tauta pradėjo murmėti prieš Mozę sakydami: "Ką gersime?"

25 Jis šaukėsi Viešpaties. Viešpats parodė jam medį, kurį įmetus į vandenį, vanduo tapo saldus. Čia Jis davė jiems įstatymą ir nuostatus, ir čia Jis išbandė juos.

26 Jis sakė: "Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, ir darysi, kas teisu Jo akyse, kreipsi dėmesį į Jo įsakymus ir laikysiesi visų Jo nuostatų, tai ant tavęs neužleisiu nė vienos tų nelaimių, kurias užleidau ant egiptiečių, nes Aš esu Viešpats, tavo gydytojas".

27 Jie atėjo į Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių; ten pasistatė stovyklą.