1 א                   ויסף איוב שאת משלו ויאמר br

2 ב   מי-יתנני כירחי-קדם    כימי אלוה ישמרני br

3 ג   בהלו נרו עלי ראשי    לאורו אלך חשך br

4 ד   כאשר הייתי בימי חרפי    בסוד אלוה עלי אהלי br

5 ה   בעוד שדי עמדי    סביבותי נערי br

6 ו   ברחץ הליכי בחמה    וצור יצוק עמדי פלגי-שמן br

7 ז   בצאתי שער עלי-קרת    ברחוב אכין מושבי br

8 ח   ראוני נערים ונחבאו    וישישים קמו עמדו br

9 ט   שרים עצרו במלים    וכף ישימו לפיהם br

10 י   קול-נגידים נחבאו    ולשונם לחכם דבקה br

11 יא   כי אזן שמעה ותאשרני    ועין ראתה ותעידני br

12 יב   כי-אמלט עני משוע    ויתום ולא-עזר לו br

13 יג   ברכת אבד עלי תבא    ולב אלמנה ארנן br

14 יד   צדק לבשתי וילבשני    כמעיל וצניף משפטי br

15 טו   עינים הייתי לעור    ורגלים לפסח אני br

16 טז   אב אנכי לאביונים    ורב לא-ידעתי אחקרהו br

17 יז   ואשברה מתלעות עול    ומשניו אשליך טרף br

18 יח   ואמר עם-קני אגוע    וכחול ארבה ימים br

19 יט   שרשי פתוח אלי-מים    וטל ילין בקצירי br

20 כ   כבודי חדש עמדי    וקשתי בידי תחליף br

21 כא   לי-שמעו ויחלו    וידמו למו עצתי br

22 כב   אחרי דברי לא ישנו    ועלימו תטף מלתי br

23 כג   ויחלו כמטר לי    ופיהם פערו למלקוש br

24 כד   אשחק אלהם לא יאמינו    ואור פני לא יפילון br

25 כה   אבחר דרכם    ואשב ראש br ואשכון כמלך בגדוד    כאשר אבלים ינחם

1 Jobas tęsė savo palyginimą:

2 "O kad aš būčiau kaip anksčiau, kaip tomis dienomis, kai Dievas mane saugojo.

3 Kai Jo žiburys švietė virš mano galvos ir prie Jo šviesos vaikščiojau tamsumoje,

4 kai mano jaunystės dienomis Dievo paslaptis buvo virš mano palapinės.

5 Kai Visagalis dar buvo su manimi ir mano vaikai buvo šalia manęs,

6 kai ploviau kojas piene ir uolos liejo man aliejaus upes.

7 Kai išeidavau prie miesto vartų, kai aikštėje paruošdavau sau vietą,

8 jaunuoliai, mane pamatę, slėpdavosi, o seniai atsikėlę stovėdavo,

9 kunigaikščiai liaudavosi kalbėję ir užsidengdavo ranka savo burnas.

10 Net kilmingieji nutildavo, ir jų liežuvis prilipdavo prie gomurio.

11 Kas mane matė ir girdėjo, kalbėjo gera apie mane ir man pritarė,

12 nes aš išgelbėjau vargšą, prašantį pagalbos, ir našlaitį, kuris neturėjo kas jam padėtų.

13 To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai.

14 Teisumas man buvo rūbas, o teisingumas­apsiaustas ir vainikas galvai.

15 Aš buvau akys aklam ir kojos raišam.

16 Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau.

17 Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį.

18 Tuomet sakiau: ‘Mirsiu savo lizde, o mano dienų bus kaip smėlio.

19 Mano šaknys įleistos prie vandens, ir rasa vilgo mano šakas.

20 Mano garbė nesensta ir lankas mano rankoje tvirtėja’.

21 Žmonės klausė manęs ir laukdavo tylėdami mano patarimo.

22 Po mano žodžių jie nebekalbėdavo, mano kalba krisdavo ant jų.

23 Jie laukdavo manęs kaip lietaus, plačiai išsižiodavo kaip per vėlyvąjį lietų.

24 Jei šypsodavausi jiems, jie netikėdavo, mano veido šviesos jie netemdydavo.

25 Aš parinkdavau jiems kelius ir sėdėjau garbingiausioje vietoje kaip karalius tarp kariuomenės, kaip verkiančiųjų guodėjas".