1 א   ועתה שחקו עלי--    צעירים ממני לימים br אשר-מאסתי אבותם--    לשית עם-כלבי צאני br

2 ב   גם-כח ידיהם למה לי    עלימו אבד כלח br

3 ג   בחסר ובכפן גלמוד    הערקים ציה--אמש שואה ומשאה br

4 ד   הקטפים מלוח עלי-שיח    ושרש רתמים לחמם br

5 ה   מן-גו יגרשו    יריעו עלימו כגנב br

6 ו   בערוץ נחלים לשכן    חרי עפר וכפים br

7 ז   בין-שיחים ינהקו    תחת חרול יספחו br

8 ח   בני-נבל גם-בני בלי-שם--    נכאו מן-הארץ br

9 ט   ועתה נגינתם הייתי    ואהי להם למלה br

10 י   תעבוני רחקו מני    ומפני לא-חשכו רק br

11 יא   כי-יתרו (יתרי) פתח ויענני    ורסן מפני שלחו br

12 יב   על-ימין פרחח יקומו    רגלי שלחו ויסלו עלי ארחות אידם br

13 יג   נתסו נתיבתי    להותי יעילו לא עזר למו br

14 יד   כפרץ רחב יאתיו    תחת שאה התגלגלו br

15 טו   ההפך עלי    בלהות br תרדף כרוח נדבתי    וכעב עברה ישעתי br

16 טז   ועתה--עלי תשתפך נפשי    יאחזוני ימי-עני br

17 יז   לילה--עצמי נקר מעלי    וערקי לא ישכבון br

18 יח   ברב-כח יתחפש לבושי    כפי כתנתי יאזרני br

19 יט   הרני לחמר    ואתמשל כעפר ואפר br

20 כ   אשוע אליך ולא תענני    עמדתי ותתבנן בי br

21 כא   תהפך לאכזר לי    בעצם ידך תשטמני br

22 כב   תשאני אל-רוח תרכיבני    ותמגגני תשוה (תשיה) br

23 כג   כי-ידעתי מות תשיבני    ובית מועד לכל-חי br

24 כד   אך לא-בעי ישלח-יד    אם-בפידו להן שוע br

25 כה   אם-לא בכיתי לקשה-יום    עגמה נפשי לאביון br

26 כו   כי טוב קויתי ויבא רע    ואיחלה לאור ויבא אפל br

27 כז   מעי רתחו ולא-דמו    קדמני ימי-עני br

28 כח   קדר הלכתי בלא חמה    קמתי בקהל אשוע br

29 כט   אח הייתי לתנים    ורע לבנות יענה br

30 ל   עורי שחר מעלי    ועצמי-חרה מני-חרב br

31 לא   ויהי לאבל כנרי    ועגבי לקול בכים

1 "Dabar juokiasi iš manęs jaunesni už mane, kurių tėvų nebūčiau laikęs prie savo avių bandos šunų.

2 Kurių rankų stiprumas neturėjo vertės man, jie nesulaukė senatvės.

3 Dėl neturto ir bado visai nusilpę, jie bėgdavo į dykumą, tuščią ir apleistą.

4 Jie raudavo dilgėles iš pakrūmių ir kadagių šaknys buvo jų maistas.

5 Jie būdavo varomi iš bendruomenės su triukšmu kaip vagys.

6 Jie gyveno kalnų pašlaitėse, žemės olose ir ant uolų,

7 rinkdavosi tarp erškėčių ir šūkaudavo krūmuose.

8 Kvailių ir netikėlių vaikai, kuriuos iš krašto išveja.

9 O dabar tapau priežodis jų dainose,

10 jie bjaurisi manimi, traukiasi nuo manęs ir nesidrovi spjauti man į veidą.

11 Kadangi Jis atleido savo templę ir ištiko mane, jie taip pat nebesivaržo mano akivaizdoje.

12 Man iš dešinės pakyla gauja, stumia mane nuo kelio ir siekia mane sunaikinti.

13 Jie išardo mano taką, apsunkina mano nelaimę, jie neturi pagalbininko.

14 Lyg pro plačią spragą įsiveržę, jie neša man pražūtį.

15 Mane apėmė baimė; jie persekiojo mano sielą kaip vėjas, ir mano laimė praeina kaip debesis.

16 Dabar mano siela suvargusi ir mano dienos gausios kančių.

17 Naktį man kaulus gelia ir skausmai nesiliauja.

18 Daug jėgų reikia man, kad pasikeisčiau drabužį, jis varžo mane kaip rūbo apykaklė.

19 Jis įmetė mane į purvą, tapau kaip dulkės ir pelenai.

20 Aš šaukiuosi Tavęs, bet Tu man neatsakai; stoviu, bet Tu nekreipi dėmesio į mane.

21 Tu tapai man žiaurus, savo stipria ranka mane prislėgei.

22 Tu pakeli mane vėju ir blaškai, Tu išplėši mano nuosavybę.

23 Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems.

24 Tačiau Jis neištiesia rankos į kapą, nors jie šaukia pražūdami.

25 Ar aš neverkiau dėl kenčiančio, nesisielojau dėl vargšo?

26 Aš ieškojau gero­gavau pikta; laukiau šviesos­atėjo tamsa.

27 Mano viduriai virė ir neturėjo poilsio, pasitiko mane vargo dienos.

28 Aš vaikštinėju gedėdamas, nematydamas saulės; stoviu susirinkime ir šaukiu.

29 Aš tapau broliu šakalams ir draugu stručiams.

30 Mano oda pajuodusi, mano kaulai dega nuo karščio.

31 Mano arfa virto rauda, o mano fleita­verkiančiojo balsu".