1 א אני הגבר ראה עני בשבט עברתו

2 ב אותי נהג וילך חשך ולא אור

3 ג אך בי ישב יהפך ידו כל היום  {ס}

4 ד בלה בשרי ועורי שבר עצמותי

5 ה בנה עלי ויקף ראש ותלאה

6 ו במחשכים הושיבני כמתי עולם  {ס}

7 ז גדר בעדי ולא אצא הכביד נחשתי

8 ח גם כי אזעק ואשוע שתם תפלתי

9 ט גדר דרכי בגזית נתיבתי עוה  {ס}

10 י דב ארב הוא לי אריה (ארי) במסתרים

11 יא דרכי סורר ויפשחני שמני שמם

12 יב דרך קשתו ויציבני כמטרא לחץ  {ס}

13 יג הביא בכליתי בני אשפתו

14 יד הייתי שחק לכל עמי נגינתם כל היום

15 טו השביעני במרורים הרוני לענה  {ס}

16 טז ויגרס בחצץ שני הכפישני באפר

17 יז ותזנח משלום נפשי נשיתי טובה

18 יח ואמר אבד נצחי ותוחלתי מיהוה  {ס}

19 יט זכר עניי ומרודי לענה וראש

20 כ זכור תזכור ותשיח (ותשוח) עלי נפשי

21 כא זאת אשיב אל לבי על כן אוחיל  {ס}

22 כב חסדי יהוה כי לא תמנו כי לא כלו רחמיו

23 כג חדשים לבקרים רבה אמונתך

24 כד חלקי יהוה אמרה נפשי על כן אוחיל לו  {ס}

25 כה טוב יהוה לקוו לנפש תדרשנו

26 כו טוב ויחיל ודומם לתשועת יהוה

27 כז טוב לגבר כי ישא על בנעוריו  {ס}

28 כח ישב בדד וידם כי נטל עליו

29 כט יתן בעפר פיהו אולי יש תקוה

30 ל יתן למכהו לחי ישבע בחרפה  {ס}

31 לא כי לא יזנח לעולם אדני

32 לב כי אם הוגה ורחם כרב חסדיו

33 לג כי לא ענה מלבו ויגה בני איש  {ס}

34 לד לדכא תחת רגליו כל אסירי ארץ

35 לה להטות משפט גבר נגד פני עליון

36 לו ל ע ות אדם בריבו אדני לא ראה  {ס}

37 לז מי זה אמר ותהי אדני לא צוה

38 לח מפי עליון לא תצא הרעות והטוב

39 לט מה יתאונן אדם חי גבר על חטאו  {ס}

40 מ נחפשה דרכינו ונחקרה ונשובה עד יהוה

41 מא נשא לבבנו אל כפים אל אל בשמים

42 מב נחנו פשענו ומרינו אתה לא סלחת  {ס}

43 מג סכותה באף ותרדפנו הרגת לא חמלת

44 מד סכותה בענן לך מעבור תפלה

45 מה סחי ומאוס תשימנו בקרב העמים  {ס}

46 מו פצו עלינו פיהם כל איבינו

47 מז פחד ופחת היה לנו השאת והשבר

48 מח פלגי מים תרד עיני על שבר בת עמי  {ס}

49 מט עיני נגרה ולא תדמה מאין הפגות

50 נ עד ישקיף וירא יהוה משמים

51 נא עיני עוללה לנפשי מכל בנות עירי  {ס}

52 נב צוד צדוני כצפור איבי חנם

53 נג צמתו בבור חיי וידו אבן בי

54 נד צפו מים על ראשי אמרתי נגזרתי  {ס}

55 נה קראתי שמך יהוה מבור תחתיות

56 נו קולי שמעת  אל תעלם אזנך לרוחתי לשועתי

57 נז קרבת ביום אקראך אמרת אל תירא  {ס}

58 נח רבת אדני ריבי נפשי גאלת חיי

59 נט ראיתה יהוה עותתי שפטה משפטי

60 ס ראיתה כל נקמתם--כל מחשבתם לי  {ס}

61 סא שמעת חרפתם יהוה כל מחשבתם עלי

62 סב שפתי קמי והגיונם עלי כל היום

63 סג שבתם וקימתם הביטה אני מנגינתם  {ס}

64 סד תשיב להם גמול יהוה כמעשה ידיהם

65 סה תתן להם מגנת לב תאלתך להם

66 סו תרדף באף ותשמידם מתחת שמי יהוה  {פ}

1 Aš­žmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos.

2 Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą.

3 Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną.

4 Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus.

5 Jis apsupo mane kartybe ir vargu,

6 perkėlė į tamsą kaip mirusį.

7 Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis.

8 Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą.

9 Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė.

10 Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje.

11 Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą.

12 Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu

13 ir pervėrė mano širdį strėlėmis.

14 Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną.

15 Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis.

16 Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais.

17 Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė.

18 Aš tariau: "Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo".

19 Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.

20 Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.

21 Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.

22 Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.

23 Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.

24 Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.

25 Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.

26 Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo,

27 gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės.

28 Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.

29 Jis paliečia dulkes savo burna: "Galbūt dar yra vilties".

30 Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,

31 nes Viešpats neatstumia amžiams.

32 Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.

33 Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.

34 Kai mindžioja kojomis belaisvius,

35 kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises,

36 kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria.

37 Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako?

38 Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?

39 Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių?

40 Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties.

41 Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose.

42 Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai.

43 Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas.

44 Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs.

45 Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų.

46 Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.

47 Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas.

48 Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo.

49 Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo,

50 kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus.

51 Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų.

52 Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties,

53 įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis.

54 Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs.

55 Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs.

56 Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo.

57 Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: "Nebijok".

58 Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę.

59 Viešpatie, Tu matei man daromą skriaudą, išspręsk mano bylą.

60 Tu matei jų įniršį ir visus jų sumanymus prieš mane;

61 Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane.

62 Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane.

63 Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina.

64 Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus.

65 Suteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų.

66 Viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus.