1 א וידבר יהוה אל משה לאמר

2 ב זאת תהיה תורת המצרע ביום טהרתו  והובא אל הכהן

3 ג ויצא הכהן אל מחוץ למחנה וראה הכהן והנה נרפא נגע הצרעת מן הצרוע

4 ד וצוה הכהן ולקח למטהר שתי צפרים חיות טהרות ועץ ארז ושני תולעת ואזב

5 ה וצוה הכהן ושחט את הצפור האחת--אל כלי חרש על מים חיים

6 ו את הצפר החיה יקח אתה ואת עץ הארז ואת שני התולעת ואת האזב וטבל אותם ואת הצפר החיה בדם הצפר השחטה על המים החיים

7 ז והזה על המטהר מן הצרעת--שבע פעמים וטהרו ושלח את הצפר החיה על פני השדה

8 ח וכבס המטהר את בגדיו וגלח את כל שערו ורחץ במים וטהר ואחר יבוא אל המחנה וישב מחוץ לאהלו שבעת ימים

9 ט והיה ביום השביעי יגלח את כל שערו את ראשו ואת זקנו ואת גבת עיניו ואת כל שערו יגלח וכבס את בגדיו ורחץ את בשרו במים--וטהר

10 י וביום השמיני יקח שני כבשים תמימם וכבשה אחת בת שנתה תמימה ושלשה עשרנים סלת מנחה בלולה בשמן ולג אחד שמן

11 יא והעמיד הכהן המטהר את האיש המטהר--ואתם  לפני יהוה פתח אהל מועד

12 יב ולקח הכהן את הכבש האחד והקריב אתו לאשם--ואת לג השמן והניף אתם תנופה לפני יהוה

13 יג ושחט את הכבש במקום אשר ישחט את החטאת ואת העלה--במקום הקדש  כי כחטאת האשם הוא לכהן--קדש קדשים הוא

14 יד ולקח הכהן מדם האשם ונתן הכהן על תנוך אזן המטהר הימנית ועל בהן ידו הימנית ועל בהן רגלו הימנית

15 טו ולקח הכהן מלג השמן ויצק על כף הכהן השמאלית

16 טז וטבל הכהן את אצבעו הימנית מן השמן אשר על כפו השמאלית והזה מן השמן באצבעו שבע פעמים לפני יהוה

17 יז ומיתר השמן אשר על כפו יתן הכהן על תנוך אזן המטהר הימנית ועל בהן ידו הימנית ועל בהן רגלו הימנית--על דם האשם

18 יח והנותר בשמן אשר על כף הכהן יתן על ראש המטהר וכפר עליו הכהן לפני יהוה

19 יט ועשה הכהן את החטאת וכפר על המטהר מטמאתו ואחר ישחט את העלה

20 כ והעלה הכהן את העלה ואת המנחה המזבחה וכפר עליו הכהן וטהר  {ס}

21 כא ואם דל הוא ואין ידו משגת--ולקח כבש אחד אשם לתנופה לכפר עליו ועשרון סלת אחד בלול בשמן למנחה--ולג שמן

22 כב ושתי תרים או שני בני יונה אשר תשיג ידו והיה אחד חטאת והאחד עלה

23 כג והביא אתם ביום השמיני לטהרתו--אל הכהן  אל פתח אהל מועד לפני יהוה

24 כד ולקח הכהן את כבש האשם ואת לג השמן והניף אתם הכהן תנופה לפני יהוה

25 כה ושחט את כבש האשם ולקח הכהן מדם האשם ונתן על תנוך אזן המטהר הימנית ועל בהן ידו הימנית ועל בהן רגלו הימנית

26 כו ומן השמן יצק הכהן על כף הכהן השמאלית

27 כז והזה הכהן באצבעו הימנית מן השמן אשר על כפו השמאלית--שבע פעמים לפני יהוה

28 כח ונתן הכהן מן השמן אשר על כפו על תנוך אזן המטהר הימנית ועל בהן ידו הימנית ועל בהן רגלו הימנית--על מקום דם האשם

29 כט והנותר מן השמן אשר על כף הכהן יתן על ראש המטהר--לכפר עליו לפני יהוה

30 ל ועשה את האחד מן התרים או מן בני היונה מאשר תשיג ידו

31 לא את אשר תשיג ידו את האחד חטאת ואת האחד עלה--על המנחה וכפר הכהן על המטהר לפני יהוה

32 לב זאת תורת אשר בו נגע צרעת אשר לא תשיג ידו בטהרתו  {פ}

33 לג וידבר יהוה אל משה ואל אהרן לאמר

34 לד כי תבאו אל ארץ כנען אשר אני נתן לכם לאחזה ונתתי נגע צרעת בבית ארץ אחזתכם

35 לה ובא אשר לו הבית והגיד לכהן לאמר  כנגע נראה לי בבית

36 לו וצוה הכהן ופנו את הבית בטרם יבא הכהן לראות את הנגע ולא יטמא כל אשר בבית ואחר כן יבא הכהן לראות את הבית

37 לז וראה את הנגע והנה הנגע בקירת הבית שקערורת ירקרקת או אדמדמת ומראיהן שפל מן הקיר

38 לח ויצא הכהן מן הבית אל פתח הבית והסגיר את הבית שבעת ימים

39 לט ושב הכהן ביום השביעי וראה והנה פשה הנגע בקירת הבית

40 מ וצוה הכהן וחלצו את האבנים אשר בהן הנגע והשליכו אתהן אל מחוץ לעיר אל מקום טמא

41 מא ואת הבית יקצע מבית סביב ושפכו את העפר אשר הקצו אל מחוץ לעיר אל מקום טמא

42 מב ולקחו אבנים אחרות והביאו אל תחת האבנים ועפר אחר יקח וטח את הבית

43 מג ואם ישוב הנגע ופרח בבית אחר חלץ את האבנים ואחרי הקצות את הבית ואחרי הטוח

44 מד ובא הכהן וראה והנה פשה הנגע בבית--צרעת ממארת הוא בבית טמא הוא

45 מה ונתץ את הבית את אבניו ואת עציו ואת כל עפר הבית והוציא אל מחוץ לעיר אל מקום טמא

46 מו והבא אל הבית כל ימי הסגיר אתו--יטמא עד הערב

47 מז והשכב בבית יכבס את בגדיו והאכל בבית יכבס את בגדיו

48 מח ואם בא יבא הכהן וראה והנה לא פשה הנגע בבית אחרי הטח את הבית--וטהר הכהן את הבית כי נרפא הנגע

49 מט ולקח לחטא את הבית שתי צפרים ועץ ארז ושני תולעת ואזב

50 נ ושחט את הצפר האחת אל כלי חרש על מים חיים

51 נא ולקח את עץ הארז ואת האזב ואת שני התולעת ואת הצפר החיה וטבל אתם בדם הצפר השחוטה ובמים החיים והזה אל הבית שבע פעמים

52 נב וחטא את הבית--בדם הצפור ובמים החיים ובצפר החיה ובעץ הארז ובאזב--ובשני התולעת

53 נג ושלח את הצפר החיה אל מחוץ לעיר--אל פני השדה וכפר על הבית וטהר

54 נד זאת התורה לכל נגע הצרעת ולנתק

55 נה ולצרעת הבגד ולבית

56 נו ולשאת ולספחת ולבהרת

57 נז להורת ביום הטמא וביום הטהר זאת תורת הצרעת  {פ}

1 Viešpats kalbėjo Mozei:

2 "Tai įstatymas raupsuotajam, kai jis paskelbiamas švariu. Jis bus atvestas pas kunigą,

3 kuris turės išeiti iš stovyklos. Radęs jį išgijusį nuo raupsų,

4 įsakys jam paimti du sveikus, švarius paukščius, kedro medžio, raudonų siūlų ir yzopo.

5 Vieną paukštį kunigas lieps papjauti moliniame inde virš tekančio vandens,

6 kitą gyvą kartu su kedro medžiu, raudonais siūlais ir yzopu padažys papjauto paukščio kraujyje

7 ir juo pašlakstys septynis kartus apvalomąjį, kad būtų paskelbtas švariu. Gyvą paukštį paleis skristi į laukus.

8 Po to žmogus išplaus savo drabužius, nusiskus plaukus ir apsiplaus vandeniu; taip apvalytasis įeis į stovyklą, bet savo palapinėn neis dar septynias dienas.

9 Septintą dieną jis nusiskus galvos plaukus, barzdą ir antakius, dar kartą išplaus darbužius ir nusiplaus kūną.

10 Aštuntą dieną ims du sveikus avinėlius, metinę avelę, duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir vieną logą aliejaus.

11 Apvalymo apeigas atliekąs kunigas pastatys jį ir visa tai Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.

12 Po to ims avinėlį ir aukos jį už kaltę; ims taip pat aliejaus logą ir visa tai siūbuos Viešpaties akivaizdoje.

13 Avinėlį papjaus šventoje vietoje, kur aukojama deginamoji auka ir auka už nuodėmę. Auka už nuodėmę ir auka už kaltę priklauso kunigui ir yra šventa.

14 Kunigas, ėmęs aukos už kaltę kraują, pateps juo apvalomojo dešinę ausį ir dešinės rankos ir kojos nykščius.

15 Iš aliejaus logo dalį įsipils į savo kairiosios rankos delną

16 ir, padažęs jame dešinės rankos rodomąjį pirštą, pašlakstys Viešpaties akivaizdoje septynis kartus.

17 Likusį kairės rankos delne aliejų išlies ant apvalomojo dešinės ausies, ant dešinės rankos ir kojos nykščių

18 ir ant jo galvos. Ir kunigas sutaikins jį su Viešpačiu.

19 Po to kunigas, atlikdamas sutaikinimą, aukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką,

20 padėdamas ją ant aukuro kartu su duonos auka; taip žmogus bus sutaikintas ir apvalytas.

21 O jei jis neturtingas ir neišgali duoti minėtų dalykų, ims aukai už kaltę avinėlį, kad kunigas sutaikintų jį, dešimtą dalį efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai, logą aliejaus

22 ir du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą deginamajai aukai.

23 Visa tai jis atneš aštuntą savo apsivalymo dieną kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdon.

24 Kunigas, paėmęs avinėlį aukai už kaltę ir aliejų, pasiūbuos tai Viešpaties akivaizdoje.

25 Papjovęs avinėlį, jo krauju pateps dešinę apvalomojo ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius.

26 Ir kunigas dalį aliejaus įsipils į savo kairės rankos delną,

27 padažęs dešinės rankos pirštą, pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje,

28 pateps dešinę apvalomojo ausį ir dešinės rankos bei kojos nykščius toje vietoje, kur buvo patepta aukos už kaltę krauju.

29 Likusią aliejaus dalį, esančią rankoje, išpils ant apvalomojo galvos, kad sutaikintų jį su Viešpačiu.

30 Aukos taip pat vieną balandį ar jauną karvelį,­iš to, ką pajėgs gauti,­

31 aukai už nuodėmę, o kitą­deginamajai aukai, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi.

32 Tai auka nepasiturinčio raupsuotojo, kuris neišgali daugiau aukoti savo apsivalymui".

33 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

34 "Jei, įėjus į Kanaano žemę, kurią jums duosiu paveldėti, atsirastų raupsų liga namų sienose,

35 jų savininkas privalo pranešti kunigui, kad, jo nuomone, raupsų liga yra jo namuose.

36 Kunigas, prieš patikrindamas namus, ar jie raupsuoti, lieps išnešti iš jų viską, kad visi juose esą daiktai nebūtų sutepti. Paskui įeis ir apžiūrės namų raupsus.

37 Pamatęs ant sienų įdubusius taškus žalsvos ar rausvos spalvos,

38 išeis iš namų pro duris ir tuojau juos uždarys septynioms dienoms.

39 Septintą dieną sugrįžęs, juos apžiūrės, ir, jei ras raupsus padidėjusius,

40 lieps išlupti akmenis, ant kurių yra raupsai, ir juos išmesti už miesto suteptoje vietoje,

41 namų vidaus sienas nugramdyti ir nuoskutas išpilti už miesto suteptoje vietoje,

42 išluptųjų akmenų vietoje įdėti kitus ir namus ištepti moliu.

43 Jei, išplėšus akmenis, nuskutus sienas ir moliu ištepus,

44 kunigas pamatys vėl pasirodžiusius raupsus ir sienas taškuotas, reiškia raupsai yra pasilikę ir namai nešvarūs.

45 Tokius namus sugriaus, o jų akmenis ir medžius išmes suteptoje vietoje už miesto.

46 Kas įeitų į uždarytus namus, bus nešvarus iki vakaro;

47 kas juose miegotų ar valgytų, plaus savo drabužius.

48 Jei kunigas, įėjęs į namus, nepamatys po ištinkavimo išplitusių raupsų, paskelbs namus švariais.

49 Jiems apvalyti ims du paukščius, kedro medžio ir raudonų siūlų bei yzopo.

50 Papjovęs vieną paukštį moliniame inde virš tekančio vandens,

51 ims kedro medį, yzopą, raudonų siūlų ir gyvą paukštį, padažys viską papjauto paukščio kraujyje ir tekančiame vandenyje ir apšlakstys namus septynis kartus.

52 Paukščio kraujas, tekantis vanduo, kedro medis, yzopas bei raudoni siūlai ir gyvas paukštis apvalys namus.

53 Gyvą paukštį jis išneš už miesto ir paleis skristi į laukus. Taip namas bus apvalytas.

54 Tai yra įstatymas apie visokius raupsus ir piktšašius,

55 raupsus drabužiuose ir namuose;

56 randus, nušašimus, blizgančius taškus ir įvairius pakitimus,

57 kad žinotumėte, kas švaru ar nešvaru. Tai yra įstatymas apie raupsus".