1 א ויאמר יהוה אל משה אמר אל הכהנים בני אהרן ואמרת אלהם לנפש לא יטמא בעמיו

2 ב כי אם לשארו הקרב אליו  לאמו ולאביו ולבנו ולבתו ולאחיו

3 ג ולאחתו הבתולה הקרובה אליו אשר לא היתה לאיש--לה יטמא

4 ד לא יטמא בעל בעמיו--להחלו

5 ה לא יקרחה (יקרחו) קרחה בראשם ופאת זקנם לא יגלחו ובבשרם--לא ישרטו שרטת

6 ו קדשים יהיו לאלהיהם ולא יחללו שם אלהיהם  כי את אשי יהוה לחם אלהיהם הם מקריבם--והיו קדש

7 ז אשה זנה וחללה לא יקחו ואשה גרושה מאישה לא יקחו  כי קדש הוא לאלהיו

8 ח וקדשתו--כי את לחם אלהיך הוא מקריב קדש יהיה לך--כי קדוש אני יהוה מקדשכם

9 ט ובת איש כהן כי תחל לזנות--את אביה היא מחללת באש תשרף  {ס}

10 י והכהן הגדול מאחיו אשר יוצק על ראשו שמן המשחה ומלא את ידו ללבש את הבגדים--את ראשו לא יפרע ובגדיו לא יפרם

11 יא ועל כל נפשת מת לא יבא  לאביו ולאמו לא יטמא

12 יב ומן המקדש לא יצא ולא יחלל את מקדש אלהיו  כי נזר שמן משחת אלהיו עליו--אני יהוה

13 יג והוא אשה בבתוליה יקח

14 יד אלמנה וגרושה וחללה זנה את אלה לא יקח  כי אם בתולה מעמיו יקח אשה

15 טו ולא יחלל זרעו בעמיו  כי אני יהוה מקדשו  {ס}

16 טז וידבר יהוה אל משה לאמר

17 יז דבר אל אהרן לאמר  איש מזרעך לדרתם אשר יהיה בו מום--לא יקרב להקריב לחם אלהיו

18 יח כי כל איש אשר בו מום לא יקרב  איש עור או פסח או חרם או שרוע

19 יט או איש אשר יהיה בו שבר רגל או שבר יד

20 כ או גבן או דק או תבלל בעינו או גרב או ילפת או מרוח אשך

21 כא כל איש אשר בו מום מזרע אהרן הכהן--לא יגש להקריב את אשי יהוה  מום בו--את לחם אלהיו לא יגש להקריב

22 כב לחם אלהיו מקדשי הקדשים ומן הקדשים יאכל

23 כג אך אל הפרכת לא יבא ואל המזבח לא יגש--כי מום בו ולא יחלל את מקדשי כי אני יהוה מקדשם

24 כד וידבר משה אל אהרן ואל בניו ואל כל בני ישראל  {פ}

1 Viešpats kalbėjo Mozei: "Sakyk Aarono sūnums, kunigams, kad jie nesusiteptų savo mirusiu tautiečiu,

2 nebent būtų artimi giminės, tai yra: tėvas, motina, sūnus, duktė ar brolis

3 ir netekėjusi sesuo, kuri yra jam artima.

4 Jis neturi susitepti, nes jis yra vyresnysis savo tautoje.

5 Kunigai neskus savo galvos nei barzdos ir neraižys savo kūno.

6 Jie turi būti šventi savo Dievui ir nesutepti savo Dievo vardo, nes jie aukoja man smilkalus ir duonos auką, todėl privalo būti šventi.

7 Jiems draudžiama vesti paleistuvę ir išsiskyrusią, kadangi jie yra pašvęsti man

8 ir aukoja padėtinę duoną. Jie turi būti šventi, nes Aš esu šventas Viešpats, kuris jus darau šventus.

9 Jei kunigo duktė paleistuvautų ir tuo suteptų savo tėvo vardą, bus sudeginta.

10 Vyriausiasis kunigas, ant kurio galvos išlieta patepimo aliejaus ir kuris įšventintas kunigystei bei apvilktas šventais apdarais, nenudengs savo galvos, nepersiplėš drabužių

11 ir neprisilies prie jokio mirusio, net prie savo tėvo ar motinos.

12 Jis neišeis iš šventyklos ir nesuteps jos, nes yra pateptas šventu aliejumi; Aš esu Viešpats.

13 Jis turi vesti mergaitę.

14 Jis negali vesti našlės, išsiskyrusios, paniekintos nei paleistuvės, bet tik mergaitę iš savo tautos,

15 kad nesuterštų savo giminės kraujo, nes Aš, Viešpats, jį pašventinu".

16 Viešpats kalbėjo Mozei:

17 "Sakyk Aaronui, kad, jei kas nors iš jo palikuonių turi trūkumų, tegul nesiartina prie Dievo, kad aukotų Jam duoną.

18 Jeigu jis yra aklas, raišas, iškreiptu veidu ar nesveikų sąnarių

19 ar yra sulaužyta jo ranka arba koja,

20 ar kuprotas, ar neūžauga, ar sergąs akių liga, ar šašuotas, ar niežuotas, ar eunuchas,­

21 nė vienas iš kunigo Aarono palikuonių, turintis trūkumų, nesiartins aukoti Viešpačiui,

22 tačiau valgys maistą, aukojamą šventykloje, šventą ir labai šventą.

23 Bet jis neis į Švenčiausiąją ir nesiartins prie aukuro, nes turi trūkumų, kad nesuteptų mano šventyklos. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu".

24 Mozė tai paskelbė Aaronui, jo sūnums ir visam Izraeliui.