1 א ויבאו בני ישראל כל העדה מדבר צן בחדש הראשון וישב העם בקדש ותמת שם מרים ותקבר שם

2 ב ולא היה מים לעדה ויקהלו על משה ועל אהרן

3 ג וירב העם עם משה ויאמרו לאמר ולו גוענו בגוע אחינו לפני יהוה

4 ד ולמה הבאתם את קהל יהוה אל המדבר הזה למות שם אנחנו ובעירנו

5 ה ולמה העליתנו ממצרים להביא אתנו אל המקום הרע הזה  לא מקום זרע ותאנה וגפן ורמון ומים אין לשתות

6 ו ויבא משה ואהרן מפני הקהל אל פתח אהל מועד ויפלו על פניהם וירא כבוד יהוה אליהם  {פ}

7 ז וידבר יהוה אל משה לאמר

8 ח קח את המטה והקהל את העדה אתה ואהרן אחיך ודברתם אל הסלע לעיניהם ונתן מימיו והוצאת להם מים מן הסלע והשקית את העדה ואת בעירם

9 ט ויקח משה את המטה מלפני יהוה כאשר צוהו

10 י ויקהלו משה ואהרן את הקהל--אל פני הסלע ויאמר להם שמעו נא המרים--המן הסלע הזה נוציא לכם מים

11 יא וירם משה את ידו ויך את הסלע במטהו--פעמים ויצאו מים רבים ותשת העדה ובעירם  {ס}

12 יב ויאמר יהוה אל משה ואל אהרן יען לא האמנתם בי להקדישני לעיני בני ישראל--לכן לא תביאו את הקהל הזה אל הארץ אשר נתתי להם

13 יג המה מי מריבה אשר רבו בני ישראל את יהוה ויקדש בם  {ס}

14 יד וישלח משה מלאכים מקדש אל מלך אדום  כה אמר אחיך ישראל אתה ידעת את כל התלאה אשר מצאתנו

15 טו וירדו אבתינו מצרימה ונשב במצרים ימים רבים וירעו לנו מצרים ולאבתינו

16 טז ונצעק אל יהוה וישמע קלנו וישלח מלאך ויצאנו ממצרים והנה אנחנו בקדש עיר קצה גבולך

17 יז נעברה נא בארצך לא נעבר בשדה ובכרם ולא נשתה מי באר  דרך המלך נלך לא נטה ימין ושמאול עד אשר נעבר גבלך

18 יח ויאמר אליו אדום לא תעבר בי--פן בחרב אצא לקראתך

19 יט ויאמרו אליו בני ישראל במסלה נעלה ואם מימיך נשתה אני ומקני ונתתי מכרם רק אין דבר ברגלי אעברה

20 כ ויאמר לא תעבר ויצא אדום לקראתו בעם כבד וביד חזקה

21 כא וימאן אדום נתן את ישראל עבר בגבלו ויט ישראל מעליו  {פ}

22 כב ויסעו מקדש ויבאו בני ישראל כל העדה הר ההר

23 כג ויאמר יהוה אל משה ואל אהרן בהר ההר על גבול ארץ אדום לאמר

24 כד יאסף אהרן אל עמיו כי לא יבא אל הארץ אשר נתתי לבני ישראל--על אשר מריתם את פי למי מריבה

25 כה קח את אהרן ואת אלעזר בנו והעל אתם הר ההר

26 כו והפשט את אהרן את בגדיו והלבשתם את אלעזר בנו ואהרן יאסף ומת שם

27 כז ויעש משה כאשר צוה יהוה ויעלו אל הר ההר לעיני כל העדה

28 כח ויפשט משה את אהרן את בגדיו וילבש אתם את אלעזר בנו וימת אהרן שם בראש ההר וירד משה ואלעזר מן ההר

29 כט ויראו כל העדה כי גוע אהרן ויבכו את אהרן שלשים יום כל בית ישראל  {ס}

1 Izraelitai atvyko į Cino dykumą pirmą mėnesį ir sustojo Kadeše. Ten mirė Mirjama ir buvo palaidota.

2 Toje vietoje nebuvo vandens. Izraelitai, susirinkę pas Mozę ir Aaroną,

3 priekaištaudami kalbėjo: "Geriau būtume žuvę su savo broliais Viešpaties akivaizdoje.

4 Kodėl jūs atvedėte Viešpaties susirinkimą į šitą dykumą, kad mes ir mūsų gyvuliai čia numirtume?

5 Kam mus išvedėte iš Egipto ir atvedėte į šitą netikusią vietą, kur negalime sėti ir neauga nei figos, nei vynuogės, nei granatai ir nėra net vandens?"

6 Mozė ir Aaronas, palikę minią, įėjo į Susitikimo palapinę ir puolė ant žemės. Jiems pasirodė Viešpaties šlovė.

7 Viešpats tarė Mozei:

8 "Imk lazdą, abu su Aaronu surinkite žmones ir jų akyse kalbėkite uolai, ir ji duos vandens. Tu išgausi jiems vandens iš uolos, ir atsigers žmonės bei jų galvijai".

9 Mozė ėmė Viešpaties akivaizdoje buvusią lazdą, kaip Jis jam įsakė.

10 Mozė ir Aaronas surinko žmones prie uolos ir jiems kalbėjo: "Klausykite, maištininkai! Ar mudu turime iš šitos uolos išgauti jums vandens?"

11 Mozė pakėlė ranką, smogė du kartus lazda į uolą, ir pasipylė apsčiai vandens; atsigėrė žmonės ir jų gyvuliai.

12 Bet Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: "Kadangi manimi netikėjote ir neparodėte mano šventumo izraelitų akivaizdoje, judu neįvesite šitos tautos į žemę, kurią jiems duosiu".

13 Tai Meriba, kur izraelitai murmėjo prieš Viešpatį ir Jis parodė jiems savo šventumą.

14 Mozė išsiuntė pasiuntinius iš Kadešo pas Edomo karalių, kad pasakytų: "Taip sako tavo brolis Izraelis: ‘Tu žinai visus mūsų vargus,

15 žinai, kaip mūsų tėvai nuėjo į Egiptą ir mes ilgai ten gyvenome, kaip egiptiečiai spaudė mus ir mūsų tėvus.

16 Kai šaukėmės Viešpaties, Jis mus išklausė ir siuntė angelą, kuris mus išvedė iš Egipto. Esame sustoję Kadešo mieste, kuris yra prie pat tavo krašto sienos.

17 Maldaujame, leisk mums pereiti per tavo žemę. Mes neisime dirvomis ar vynuogynais, negersime vandens iš tavo šulinių, bet trauksime vieškeliu, nenukrypdami nei į dešinę, nei į kairę, kol pereisime tavo šalį’ ".

18 Karalius jiems atsakė: "Neisite per mano žemę, o jei eisite, aš jus pasitiksiu su ginklu".

19 Izraelitai sakė: "Mes eisime vieškeliu, o jei mes ir mūsų gyvuliai gersime tavo vandens, atsilyginsime, tiktai leisk pereiti per tavo žemę".

20 Bet jis atsakė: "Neleidžiu!" Ir edomitų gausi kariuomenė išėjo prieš izraelitus.

21 Kadangi edomitai atsisakė praleisti izraelitus, tai jie pasuko kitais keliais.

22 Pakilę iš Kadešo, izraelitai atėjo prie Horo kalno.

23 Ten, prie Edomo žemės sienos, Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

24 "Aaronas susijungs su savo tauta, nes jis neįeis į žemę, kurią pažadėjau izraelitams, dėl to, kad netikėjote mano žodžiais prie Meribos.

25 Imk Aaroną ir jo sūnų Eleazarą ir nuvesk juodu ant Horo kalno.

26 Aaronas tegul nusivelka savo drabužius ir jais apvilk jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirs tenai".

27 Mozė padarė, kaip Viešpats įsakė. Jie užlipo į Horo kalną, visiems susirinkusiems matant.

28 Mozė nurengė nuo Aarono drabužius ir jais apvilko jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirė kalno viršūnėje. Mozė su Eleazaru grįžo nuo kalno.

29 Izraelitai, pamatę, kad Aaronas mirė, apraudojo jį trisdešimt dienų.