1 א וידבר יהוה אל משה לאמר

2 ב נקם נקמת בני ישראל מאת המדינים אחר תאסף אל עמיך

3 ג וידבר משה אל העם לאמר החלצו מאתכם אנשים לצבא ויהיו על מדין לתת נקמת יהוה במדין

4 ד אלף למטה אלף למטה--לכל מטות ישראל תשלחו לצבא

5 ה וימסרו מאלפי ישראל אלף למטה--שנים עשר אלף חלוצי צבא

6 ו וישלח אתם משה אלף למטה לצבא  אתם ואת פינחס בן אלעזר הכהן לצבא וכלי הקדש וחצצרות התרועה בידו

7 ז ויצבאו על מדין כאשר צוה יהוה את משה ויהרגו כל זכר

8 ח ואת מלכי מדין הרגו על חלליהם את אוי ואת רקם ואת צור ואת חור ואת רבע--חמשת מלכי מדין ואת בלעם בן בעור הרגו בחרב

9 ט וישבו בני ישראל את נשי מדין ואת טפם ואת כל בהמתם ואת כל מקנהם ואת כל חילם בזזו

10 י ואת כל עריהם במושבתם ואת כל טירתם--שרפו באש

11 יא ויקחו את כל השלל ואת כל המלקוח--באדם ובבהמה

12 יב ויבאו אל משה ואל אלעזר הכהן ואל עדת בני ישראל את השבי ואת המלקוח ואת השלל--אל המחנה  אל ערבת מואב אשר על ירדן ירחו  {ס}

13 יג ויצאו משה ואלעזר הכהן וכל נשיאי העדה--לקראתם  אל מחוץ למחנה

14 יד ויקצף משה על פקודי החיל שרי האלפים ושרי המאות הבאים מצבא המלחמה

15 טו ויאמר אליהם משה  החייתם כל נקבה

16 טז הן הנה היו לבני ישראל בדבר בלעם למסר מעל ביהוה על דבר פעור ותהי המגפה בעדת יהוה

17 יז ועתה הרגו כל זכר בטף וכל אשה ידעת איש למשכב זכר--הרגו

18 יח וכל הטף בנשים אשר לא ידעו משכב זכר--החיו לכם

19 יט ואתם חנו מחוץ למחנה--שבעת ימים  כל הרג נפש וכל נגע בחלל תתחטאו ביום השלישי וביום השביעי--אתם ושביכם

20 כ וכל בגד וכל כלי עור וכל מעשה עזים וכל כלי עץ--תתחטאו  {ס}

21 כא ויאמר אלעזר הכהן אל אנשי הצבא הבאים למלחמה  זאת חקת התורה אשר צוה יהוה את משה

22 כב אך את הזהב ואת הכסף את הנחשת את הברזל את הבדיל ואת העפרת

23 כג כל דבר אשר יבא באש תעבירו באש וטהר--אך במי נדה יתחטא וכל אשר לא יבא באש תעבירו במים

24 כד וכבסתם בגדיכם ביום השביעי וטהרתם ואחר תבאו אל המחנה  {ס}

25 כה ויאמר יהוה אל משה לאמר

26 כו שא את ראש מלקוח השבי באדם ובבהמה--אתה ואלעזר הכהן וראשי אבות העדה

27 כז וחצית את המלקוח בין תפשי המלחמה היצאים לצבא--ובין כל העדה

28 כח והרמת מכס ליהוה מאת אנשי המלחמה היצאים לצבא--אחד נפש מחמש המאות  מן האדם ומן הבקר ומן החמרים ומן הצאן

29 כט ממחציתם תקחו ונתתה לאלעזר הכהן תרומת יהוה

30 ל וממחצת בני ישראל תקח אחד אחז מן החמשים מן האדם מן הבקר מן החמרים ומן הצאן--מכל הבהמה ונתתה אתם ללוים שמרי משמרת משכן יהוה

31 לא ויעש משה ואלעזר הכהן כאשר צוה יהוה את משה

32 לב ויהי המלקוח--יתר הבז אשר בזזו עם הצבא  צאן שש מאות אלף ושבעים אלף--וחמשת אלפים

33 לג ובקר שנים ושבעים אלף

34 לד וחמרים אחד וששים אלף

35 לה ונפש אדם--מן הנשים אשר לא ידעו משכב זכר  כל נפש שנים ושלשים אלף

36 לו ותהי המחצה--חלק היצאים בצבא  מספר הצאן שלש מאות אלף ושלשים אלף ושבעת אלפים וחמש מאות

37 לז ויהי המכס ליהוה מן הצאן--שש מאות חמש ושבעים

38 לח והבקר--ששה ושלשים אלף ומכסם ליהוה שנים ושבעים

39 לט וחמרים שלשים אלף וחמש מאות ומכסם ליהוה אחד וששים

40 מ ונפש אדם ששה עשר אלף ומכסם ליהוה--שנים ושלשים נפש

41 מא ויתן משה את מכס תרומת יהוה לאלעזר הכהן--כאשר צוה יהוה את משה

42 מב וממחצית בני ישראל אשר חצה משה מן האנשים הצבאים

43 מג ותהי מחצת העדה מן הצאן--שלש מאות אלף ושלשים אלף שבעת אלפים וחמש מאות

44 מד ובקר ששה ושלשים אלף

45 מה וחמרים שלשים אלף וחמש מאות

46 מו ונפש אדם ששה עשר אלף

47 מז ויקח משה ממחצת בני ישראל את האחז אחד מן החמשים--מן האדם ומן הבהמה ויתן אתם ללוים שמרי משמרת משכן יהוה כאשר צוה יהוה את משה

48 מח ויקרבו אל משה הפקדים אשר לאלפי הצבא--שרי האלפים ושרי המאות

49 מט ויאמרו אל משה עבדיך נשאו את ראש אנשי המלחמה אשר בידנו ולא נפקד ממנו איש

50 נ ונקרב את קרבן יהוה איש אשר מצא כלי זהב אצעדה וצמיד טבעת עגיל וכומז--לכפר על נפשתינו לפני יהוה

51 נא ויקח משה ואלעזר הכהן את הזהב--מאתם  כל כלי מעשה

52 נב ויהי כל זהב התרומה אשר הרימו ליהוה--ששה עשר אלף שבע מאות וחמשים שקל  מאת שרי האלפים ומאת שרי המאות

53 נג אנשי הצבא בזזו איש לו

54 נד ויקח משה ואלעזר הכהן את הזהב מאת שרי האלפים והמאות ויבאו אתו אל אהל מועד זכרון לבני ישראל לפני יהוה  {פ}

1 Viešpats tarė Mozei:

2 "Atkeršyk midjaniečiams už izraelitams padarytas skriaudas ir tada susijungsi su savo tauta".

3 Mozė įsakė apginkluoti vyrus, kurie vykdys Viešpaties kerštą midjaniečiams,

4 ir pasiųsti po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės.

5 Buvo atskirta po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės, iš viso dvylika tūkstančių, pasirengusių kovai.

6 Mozė juos išsiuntė su kunigo Eleazaro sūnumi Finehasu, kuriam pavedė šventus daiktus ir trimitus.

7 Jie nugalėjo midjaniečius ir išžudė visus jų vyrus, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei,

8 taip pat ir jų karalius: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą. Užmušė kardu ir Beoro sūnų Balaamą.

9 Jie paėmė į nelaisvę jų moteris, vaikus, visus galvijus ir visą midjaniečių lobį,

10 sudegino jų miestus ir stovyklas.

11 Belaisvius, gyvulius ir visą karo grobį

12 izraelitai atgabeno pas Mozę ir kunigą Eleazarą į izraelitų stovyklą Moabo lygumose prie Jordano, ties Jerichu.

13 Mozė, kunigas Eleazaras ir visi izraelitų kunigaikščiai išėjo jų pasitikti už stovyklos.

14 Užsirūstinęs ant kariuomenės vadų, tūkstantininkų ir šimtininkų, kurie grįžo iš kovos lauko,

15 Mozė tarė: "Kodėl palikote gyvas moteris?

16 Argi ne jos suvedžiojo izraelitus, patariant Balaamui, nusikalsti Viešpačiui Baal Peore, dėl ko tauta buvo nubausta maru.

17 Nužudykite visus berniukus bei moteris, kurios gyveno su vyrais!

18 Mergaites, kurios nėra pažinusios vyro, pasilaikykite sau.

19 Pasilikite už stovyklos septynias dienas. Kas užmušė žmogų ar užmuštąjį palietė, apsivalykite patys ir jūsų belaisviai trečią ir septintą dieną.

20 Reikia apvalyti ir visą grobį: ar tai būtų drabužiai, ar indai, ar bet koks daiktas, padarytas iš odos, ožkų vilnų ar iš medžio".

21 Kunigas Eleazaras kalbėjo kovoje dalyvavusiems kariams: "Štai Viešpaties nurodymas:

22 auksą, sidabrą, varį, geležį, šviną, ciną

23 ir visa, kas nedega liepsnoje, apvalykite ugnimi ir apvalomuoju vandeniu, kas dega ugnyje, apvalykite vandeniu.

24 Septintą dieną išplaukite savo drabužius ir, taip apsivalę, įeikite į stovyklą".

25 Viešpats kalbėjo Mozei:

26 "Tu, kunigas Eleazaras ir tautos vyresnieji suskaičiuokite visą grobį­ žmones ir galvijus.

27 Padalykite grobį į dvi lygias dalis kovojusiems ir kitiems izraelitams.

28 Iš tų, kurie kovojo kare ir gavo karo grobio, atskirk Viešpaties daliai po vieną iš penkių šimtų žmonių, taip pat iš galvijų, asilų ir avių;

29 viską atiduok kunigui Eleazarui, nes tai yra auka Viešpačiui.

30 O iš nekariavusių izraelitų grobio imk kiekvieną penkiasdešimtą žmogų, taip pat galviją, asilą, avį ir kitų gyvulių ir atiduok levitams, kurie tarnauja Viešpačiui".

31 Mozė ir Eleazaras padarė, kaip Viešpats įsakė.

32 Karo grobis buvo: šeši šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai avių,

33 septyniasdešimt du tūkstančiai galvijų,

34 šešiasdešimt vienas tūkstantis asilų,

35 trisdešimt du tūkstančiai nekaltų mergaičių.

36 Pusė buvo atiduota kare dalyvavusiems: trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių;

37 iš jų Viešpačiui atskirta šeši šimtai septyniasdešimt penkios avys.

38 Trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų; iš jų Viešpačiui atskirta septyniasdešimt du;

39 trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų, iš kurių atskirta Viešpačiui šešiasdešimt vienas asilas.

40 Šešiolika tūkstančių žmonių, iš kurių Viešpačiui teko trisdešimt du.

41 Mozė atidavė, kaip buvo liepta, Viešpaties aukos dalį Eleazarui.

42 Izraelitams, nedalyvavusiems kare, buvo duota:

43 trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių,

44 trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų,

45 trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų,

46 šešiolika tūkstančių belaisvių.

47 Mozė ėmė kas penkiasdešimtą gyvulį ir belaisvį ir atidavė levitams, tarnaujantiems prie Viešpaties palapinės, kaip Viešpats buvo įsakęs.

48 Kariuomenės vadai, tūkstantininkai ir šimtininkai, priėję prie Mozės, kalbėjo:

49 "Mes, tavo tarnai, suskaičiavome kareivius, kuriuos turime savo žinioje, ir nė vieno nepasigedome.

50 Todėl kiekvienas atnešame kaip dovaną Viešpačiui visus auksinius papuošalus, kuriuos paėmėme karo grobiu: grandinėles, apyrankes, žiedus, auskarus ir kaklo papuošalus, kad sutaikintum mus su Viešpačiu".

51 Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė auką Viešpačiui iš tūkstantininkų ir šimtininkų, visus atneštus auksinius papuošalus,

52 kurie svėrė šešiolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt šekelių.

53 Eiliniai kareiviai grobį pasilaikė sau.

54 Paimtą auksą iš tūkstantininkų ir šimtininkų Mozė ir kunigas Eleazaras įnešė į Susitikimo palapinę, kad Viešpats atmintų izraelitus.