1 א   מענה-רך ישיב חמה    ודבר-עצב יעלה-אף br

2 ב   לשון חכמים תיטיב דעת    ופי כסילים יביע אולת br

3 ג   בכל-מקום עיני יהוה    צפות רעים וטובים br

4 ד   מרפא לשון עץ חיים    וסלף בה שבר ברוח br

5 ה   אויל--ינאץ מוסר אביו    ושמר תוכחת יערים br

6 ו   בית צדיק חסן רב    ובתבואת רשע נעכרת br

7 ז   שפתי חכמים יזרו דעת    ולב כסילים לא-כן br

8 ח   זבח רשעים תועבת יהוה    ותפלת ישרים רצונו br

9 ט   תועבת יהוה דרך רשע    ומרדף צדקה יאהב br

10 י   מוסר רע לעזב ארח    שונא תוכחת ימות br

11 יא   שאול ואבדון נגד יהוה    אף כי-לבות בני-אדם br

12 יב   לא יאהב-לץ הוכח לו    אל-חכמים לא ילך br

13 יג   לב שמח ייטב פנים    ובעצבת-לב רוח נכאה br

14 יד   לב נבון יבקש-דעת    ופני (ופי) כסילים ירעה אולת br

15 טו   כל-ימי עני רעים    וטוב-לב משתה תמיד br

16 טז   טוב-מעט ביראת יהוה--    מאוצר רב ומהומה בו br

17 יז   טוב ארחת ירק ואהבה-שם--    משור אבוס ושנאה-בו br

18 יח   איש חמה יגרה מדון    וארך אפים ישקיט ריב br

19 יט   דרך עצל כמשכת חדק    וארח ישרים סללה br

20 כ   בן חכם ישמח-אב    וכסיל אדם בוזה אמו br

21 כא   אולת שמחה לחסר-לב    ואיש תבונה יישר-לכת br

22 כב   הפר מחשבות באין סוד    וברב יועצים תקום br

23 כג   שמחה לאיש במענה-פיו    ודבר בעתו מה-טוב br

24 כד   ארח חיים למעלה למשכיל--    למען סור משאול מטה br

25 כה   בית גאים יסח יהוה    ויצב גבול אלמנה br

26 כו   תועבת יהוה מחשבות רע    וטהרים אמרי-נעם br

27 כז   עכר ביתו בוצע בצע    ושונא מתנת יחיה br

28 כח   לב צדיק יהגה לענות    ופי רשעים יביע רעות br

29 כט   רחוק יהוה מרשעים    ותפלת צדיקים ישמע br

30 ל   מאור-עינים ישמח-לב    שמועה טובה תדשן-עצם br

31 לא   אזן--שמעת תוכחת חיים    בקרב חכמים תלין br

32 לב   פורע מוסר מואס נפשו    ושומע תוכחת קונה לב br

33 לג   יראת יהוה מוסר חכמה    ולפני כבוד ענוה

1 Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.

2 Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės.

3 Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus.

4 Maloni kalba­gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.

5 Kvailys paniekina savo tėvo pamokymus, o kas klauso perspėjimų, yra supratingas.

6 Turtų netrūksta teisiojo namuose, o nedorėlio pelnas­tik rūpesčiai.

7 Išmintingųjų lūpos skelbia pažinimą, o kvailio širdis to nedaro.

8 Nedorėlio auka­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.

9 Nedorėlio kelias­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet Jis myli tuos, kurie siekia teisumo.

10 Didelė bausmė tam, kuris pameta kelią; kas nekenčia įspėjimo, miršta.

11 Pragaras ir prapultis Viešpaties akivaizdoje, tuo labiau žmonių širdys.

12 Niekintojas nemėgsta to, kuris jį įspėja, ir neina pas išminčius.

13 Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.

14 Protingas ieško pažinimo, neišmanėlis maitinasi kvailystėmis.

15 Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė.

16 Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu.

17 Geriau daržovių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas veršis ten, kur neapykanta.

18 Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina.

19 Tinginio kelias pilnas erškėčių, o teisiojo kelias­platus.

20 Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną.

21 Neprotingas džiaugiasi kvailybe; protingasis eina tiesiu keliu.

22 Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.

23 Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!

24 Išmintingo žmogaus gyvenimo kelias kyla į viršų, ir jis išvengia pragaro.

25 Viešpats sugriaus išdidžiųjų namus, bet įtvirtins našlės nuosavybę.

26 Nedorėlio mintys­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet nekaltųjų žodžius Jis mėgsta.

27 Kas godus pelno, vargina savo namus; kas nepriima kyšių, bus gyvas.

28 Teisiojo širdis apsvarsto, kaip atsakyti, o nedorėlio burna beria piktus žodžius.

29 Viešpats toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldas Jis išklauso.

30 Akių šviesa pradžiugina širdį; gera žinia­sveikata kaulams.

31 Kas klausosi gyvenimo pabarimų, liks tarp išmintingųjų.

32 Kas nekreipia dėmesio į patarimus, kenkia pats sau; kas paklauso įspėjimų, įsigyja daugiau supratimo.

33 Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas.