1 א   הללו-יה br הודו ליהוה כי-טוב--    כי לעולם חסדו br

2 ב   מי--ימלל גבורות יהוה    ישמיע כל-תהלתו br

3 ג   אשרי שמרי משפט    עשה צדקה בכל-עת br

4 ד   זכרני יהוה ברצון עמך    פקדני בישועתך br

5 ה   לראות בטובת בחיריך--    לשמח בשמחת גויך br להתהלל    עם-נחלתך br

6 ו   חטאנו עם-אבותינו    העוינו הרשענו br

7 ז   אבותינו במצרים    לא-השכילו נפלאותיך-- br לא זכרו    את-רב חסדיך br וימרו על-ים    בים-סוף br

8 ח   ויושיעם למען שמו--    להודיע את-גבורתו br

9 ט   ויגער בים-סוף ויחרב    ויוליכם בתהמות כמדבר br

10 י   ויושיעם מיד שונא    ויגאלם מיד אויב br

11 יא   ויכסו-מים צריהם    אחד מהם לא נותר br

12 יב   ויאמינו בדבריו    ישירו תהלתו br

13 יג   מהרו שכחו מעשיו    לא-חכו לעצתו br

14 יד   ויתאוו תאוה במדבר    וינסו-אל בישימון br

15 טו   ויתן להם שאלתם    וישלח רזון בנפשם br

16 טז   ויקנאו למשה במחנה    לאהרן קדוש יהוה br

17 יז   תפתח-ארץ ותבלע דתן    ותכס על-עדת אבירם br

18 יח   ותבער-אש בעדתם    להבה תלהט רשעים br

19 יט   יעשו-עגל בחרב    וישתחוו למסכה br

20 כ   וימירו את-כבודם    בתבנית שור אכל עשב br

21 כא   שכחו אל מושיעם--    עשה גדלות במצרים br

22 כב   נפלאות בארץ חם    נוראות על-ים-סוף br

23 כג   ויאמר    להשמידם br לולי משה בחירו--    עמד בפרץ לפניו br להשיב חמתו    מהשחית br

24 כד   וימאסו בארץ חמדה    לא-האמינו לדברו br

25 כה   וירגנו באהליהם    לא שמעו בקול יהוה br

26 כו   וישא ידו להם--    להפיל אותם במדבר br

27 כז   ולהפיל זרעם בגוים    ולזרותם בארצות br

28 כח   ויצמדו לבעל פעור    ויאכלו זבחי מתים br

29 כט   ויכעיסו במעלליהם    ותפרץ-בם מגפה br

30 ל   ויעמד פינחס ויפלל    ותעצר המגפה br

31 לא   ותחשב לו לצדקה    לדר ודר עד-עולם br

32 לב   ויקציפו על-מי מריבה    וירע למשה בעבורם br

33 לג   כי-המרו את-רוחו    ויבטא בשפתיו br

34 לד   לא-השמידו את-העמים--    אשר אמר יהוה להם br

35 לה   ויתערבו בגוים    וילמדו מעשיהם br

36 לו   ויעבדו את-עצביהם    ויהיו להם למוקש br

37 לז   ויזבחו את-בניהם ואת-בנותיהם--    לשדים br

38 לח   וישפכו דם נקי דם-בניהם ובנותיהם--    אשר זבחו לעצבי כנען br ותחנף הארץ    בדמים br

39 לט   ויטמאו במעשיהם    ויזנו במעלליהם br

40 מ   ויחר-אף יהוה בעמו    ויתעב את-נחלתו br

41 מא   ויתנם ביד-גוים    וימשלו בהם שנאיהם br

42 מב   וילחצום אויביהם    ויכנעו תחת ידם br

43 מג   פעמים רבות    יצילם br והמה ימרו בעצתם    וימכו בעונם br

44 מד   וירא בצר להם--    בשמעו את-רנתם br

45 מה   ויזכר להם בריתו    וינחם כרב חסדו br

46 מו   ויתן אותם לרחמים--    לפני כל-שוביהם br

47 מז   הושיענו יהוה אלהינו    וקבצנו מן-הגוים br להדות לשם קדשך    להשתבח בתהלתך br

48 מח   ברוך יהוה אלהי ישראל    מן-העולם ועד העולם-- br ואמר כל-העם    אמן br הללו-יה

1 Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

2 Kas išvardins galingus Viešpaties darbus, kas apsakys Jo šlovę?

3 Palaiminti, kurie Jo įsakymus vykdo, kurie visą laiką elgiasi teisiai.

4 Viešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą,

5 kad matyčiau išrinktųjų gerovę, džiūgaučiau su Tavo tauta, didžiuočiausi su Tavo paveldu.

6 Nusidėjome su savo tėvais, nusikaltome, elgėmės nedorai.

7 Mūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų. Jie užmiršo Tavo didelį gailestingumą, prieš Tave prie Raudonosios jūros maištavo.

8 Bet Jis dėl savo vardo išgelbėjo juos, kad parodytų savo galybę.

9 Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.

10 Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos.

11 Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko.

12 Tada jie tikėjo Jo žodžiais, giedojo jam gyrių.

13 Bet greitai pamiršo Jo darbus ir nelaukė Jo patarimų,

14 dykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė.

15 Jis suteikė jiems, ko prašė, kartu siuntė ligas į jų būrį.

16 Pavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui.

17 Atsivėrusi žemė prarijo Dataną, palaidojo gaują Abiramo.

18 Užsidegė ugnis tarp jų, nedorėlius sudegino liepsna.

19 Jie pasidarė veršį Horebe ir garbino nulietą atvaizdą.

20 Jie iškeitė savo šlovę į pavidalą jaučio, ėdančio žolę.

21 Jie pamiršo savo gelbėtoją Dievą, kuris didelių dalykų Egipte padarė,

22 nuostabių darbų Chamo krašte, baisių dalykų prie Raudonosios jūros.

23 Dievas būtų juos sunaikinęs, jeigu ne Jo išrinktasis Mozė, stojęs užtarti juos prieš Dievą, kad Jo rūstybė jų nenubaustų.

24 Jie paniekino gerąją žemę, netikėjo Jo žodžiais,

25 palapinėse savo murmėjo, Viešpaties balso neklausė.

26 Jis tada pakėlė ranką, kad juos dykumoje sunaikintų,

27 jų vaikus išblaškytų tarp pagonių, po visas šalis išsklaidytų.

28 Jie Baal Peorui tarnavo, valgė negyvųjų aukas.

29 Šitaip jie savo darbais Viešpatį užrūstino, ir maras paplito tarp jų.

30 Tik kai Finehasas pakilęs teismą įvykdė, liovėsi maras.

31 Tai buvo jam įskaityta teisumu per visas kartas.

32 Įpykino jie Viešpatį prie Meribos vandenų, ir Mozė dėl jų nukentėjo.

33 Jie apkartino jo dvasią, neapgalvotus žodžius jis kalbėjo savo lūpomis.

34 Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs.

35 Jie su pagonimis susimaišė ir išmoko jų darbus daryti.

36 Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.

37 Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,

38 liejo nekaltą kraują­savo sūnų ir dukterų kraują­aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.

39 Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais.

40 Tada užsidegė Viešpaties rūstybė prieš savo tautą, bjaurus Jam tapo Jo paveldas.

41 Atidavė juos pagonims, tie, kurie jų nekentė, valdė juos.

42 Juos spaudė priešai ir slėgė jų ranka.

43 Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti.

44 Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą,

45 atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas.

46 Jis davė jiems rasti pasigailėjimą akyse tų, kurie išsivedė juos į nelaisvę.

47 Išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, ir surankiok tautose išblaškytus, kad dėkotume Tavo šventam vardui, girtumėmės Tavo šlove.

48 Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių ir per amžius! Visa tauta tesako: "Amen". Girkite Viešpatį!