1 א   למנצח על-ידיתון (ידותון) לאסף מזמור br

2 ב   קולי אל-אלהים ואצעקה    קולי אל-אלהים והאזין אלי br

3 ג   ביום צרתי    אדני דרשתי br ידי לילה נגרה--ולא תפוג    מאנה הנחם נפשי br

4 ד   אזכרה אלהים ואהמיה    אשיחה ותתעטף רוחי סלה br

5 ה   אחזת שמרות עיני    נפעמתי ולא אדבר br

6 ו   חשבתי ימים מקדם--    שנות עולמים br

7 ז   אזכרה נגינתי בלילה    עם-לבבי אשיחה ויחפש רוחי br

8 ח   הלעולמים יזנח אדני    ולא-יסיף לרצות עוד br

9 ט   האפס לנצח חסדו    גמר אמר לדר ודר br

10 י   השכח חנות אל    אם-קפץ באף רחמיו סלה br

11 יא   ואמר חלותי היא--    שנות ימין עליון br

12 יב   אזכיר (אזכור) מעללי-יה    כי-אזכרה מקדם פלאך br

13 יג   והגיתי בכל-פעלך    ובעלילותיך אשיחה br

14 יד   אלהים בקדש דרכך    מי-אל גדול כאלהים br

15 טו   אתה האל עשה פלא    הודעת בעמים עזך br

16 טז   גאלת בזרוע עמך    בני-יעקב ויוסף סלה br

17 יז   ראוך מים אלהים--ראוך מים יחילו    אף ירגזו תהמות br

18 יח   זרמו מים עבות--קול נתנו שחקים    אף-חצציך יתהלכו br

19 יט   קול רעמך בגלגל--האירו ברקים תבל    רגזה ותרעש הארץ br

20 כ   בים דרכך--ושביליך (ושבילך) במים רבים    ועקבותיך לא נדעו br [ (Psalms 77:21) כא   נחית כצאן עמך--    ביד-משה ואהרן ]

1 Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane!

2 Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos.

3 Kai prisimenu Dievą­vaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia.

4 Tu laikai atmerktas mano akis. Aš nerimauju ir negaliu kalbėti.

5 Apie praėjusias dienas mąstau, prisimenu senus laikus.

6 Naktį prisimenu giesmę ir mąstau savo širdyje, mano dvasia vis tyrinėja:

7 "Nejaugi amžiams atstums Viešpats ir nebebus palankus?

8 Ar Jo gailestingumas aplenkė mane? Ar Jo pažadai, duoti kartų kartoms, neišsipildys?

9 Argi Dievas pamiršo būti maloningas ir užsirūstinęs atsisakė būti gailestingas?"

10 Aš sakiau: "Man skaudu, kad Aukščiausiojo dešinė pasikeitusi".

11 Prisimenu Viešpaties darbus, Tavo senovėje darytus stebuklus;

12 apgalvoju visą Tavo darbą, kalbu apie Tavo veiksmus.

13 Dieve, šventas yra Tavo kelias! Kuris dievas yra toks didis, kaip mūsų Dievas?

14 Tu esi stebuklus darantis Dievas, apreiškiantis tautose savo galią.

15 Tu savo ranka išpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo vaikus.

16 Pamatę Tave vandenys, o Dieve, pamatę Tave vandenys sudrebėjo, gelmės sunerimo.

17 Iš debesų vanduo pasipylė, pasigirdo padangėse garsas, švilpė Tavosios strėlės.

18 Griaustinis danguje sudundėjo, žaibai apšvietė pasaulį, drebėjo ir virpėjo žemė.

19 Tavo kelias ėjo per jūrą, takas­ per plačius vandenis, kur praėjai­ neliko žymės.

20 Tu vedei savo tautą kaip avis Mozės ir Aarono ranka.