1 Tout Israël s'assembla auprès de David à Hébron, en disant: Voici, nous sommes tes os et ta chair.

2 Autrefois déjà, même lorsque Saül était roi, c'était toi qui conduisais et qui ramenais Israël. L'Eternel, ton Dieu, t'a dit: Tu paîtras mon peuple d'Israël, et tu seras le chef de mon peuple d'Israël.

3 Ainsi tous les anciens d'Israël vinrent auprès du roi à Hébron, et David fit alliance avec eux à Hébron, devant l'Eternel. Ils oignirent David pour roi sur Israël, selon la parole de l'Eternel, prononcée par Samuel.

4 David marcha avec tout Israël sur Jérusalem, qui est Jebus. Là étaient les Jébusiens, habitants du pays.

5 Les habitants de Jebus dirent à David: Tu n'entreras point ici. Mais David s'empara de la forteresse de Sion: c'est la cité de David.

6 David avait dit: Quiconque battra le premier les Jébusiens sera chef et prince. Joab, fils de Tseruja, monta le premier, et il devint chef.

7 David s'établit dans la forteresse; c'est pourquoi on l'appela cité de David.

8 Il fit tout autour de la ville des constructions, depuis Millo et aux environs; et Joab répara le reste de la ville.

9 David devenait de plus en plus grand, et l'Eternel des armées était avec lui.

10 Voici les chefs des vaillants hommes qui étaient au service de David, et qui l'aidèrent avec tout Israël à assurer sa domination, afin de l'établir roi, selon la parole de l'Eternel au sujet d'Israël.

11 Voici, d'après leur nombre, les vaillants hommes qui étaient au service de David. Jaschobeam, fils de Hacmoni, l'un des principaux officiers. Il brandit sa lance sur trois cents hommes, qu'il fit périr en une seule fois.

12 Après lui, Eléazar, fils de Dodo, l'Achochite, l'un des trois guerriers.

13 Il était avec David à Pas-Dammim, où les Philistins s'étaient rassemblés pour combattre. Il y avait là une pièce de terre remplie d'orge; et le peuple fuyait devant les Philistins.

14 Ils se placèrent au milieu du champ, le protégèrent, et battirent les Philistins. Et l'Eternel opéra une grande délivrance.

15 Trois des trente chefs descendirent auprès de David sur le rocher dans la caverne d'Adullam, lorsque le camp des Philistins était dressé dans la vallée des Rephaïm.

16 David était alors dans la forteresse, et il y avait un poste de Philistins à Bethléhem.

17 David eut un désir, et il dit: Qui me fera boire de l'eau de la citerne qui est à la porte de Bethléhem?

18 Alors les trois hommes passèrent au travers du camp des Philistins, et puisèrent de l'eau de la citerne qui est à la porte de Bethléhem. Ils l'apportèrent et la présentèrent à David; mais David ne voulut pas la boire, et il la répandit devant l'Eternel.

19 Il dit: Que mon Dieu me garde de faire cela! Boirais-je le sang de ces hommes qui sont allés au péril de leur vie? Car c'est au péril de leur vie qu'ils l'ont apportée. Et il ne voulut pas la boire. Voilà ce que firent ces trois vaillants hommes.

20 Abischaï, frère de Joab, était le chef des trois. Il brandit sa lance sur trois cents hommes, et les tua; et il eut du renom parmi les trois.

21 Il était le plus considéré des trois de la seconde série, et il fut leur chef; mais il n'égala pas les trois premiers.

22 Benaja, fils de Jehojada, fils d'un homme de Kabtseel, rempli de valeur et célèbre par ses exploits. Il frappa les deux lions de Moab. Il descendit au milieu d'une citerne, où il frappa un lion, un jour de neige.

23 Il frappa un Egyptien d'une stature de cinq coudées et ayant à la main une lance comme une ensouple de tisserand; il descendit contre lui avec un bâton, arracha la lance de la main de l'Egyptien, et s'en servit pour le tuer.

24 Voilà ce que fit Benaja, fils de Jehojada; et il eut du renom parmi les trois vaillants hommes.

25 Il était le plus considéré des trente; mais il n'égala pas les trois premiers. David l'admit dans son conseil secret.

26 Hommes vaillants de l'armée: Asaël, frère de Joab. Elchanan, fils de Dodo, de Bethléhem.

27 Schammoth, d'Haror. Hélets, de Palon.

28 Ira, fils d'Ikkesch, de Tekoa. Abiézer, d'Anathoth.

29 Sibbecaï, le Huschatite. Ilaï, d'Achoach.

30 Maharaï, de Nethopha. Héled, fils de Baana, de Nethopha.

31 Ithaï, fils de Ribaï, de Guibea des fils de Benjamin. Benaja, de Pirathon.

32 Huraï, de Nachalé-Gaasch. Abiel, d'Araba.

33 Azmaveth, de Bacharum. Eliachba, de Schaalbon.

34 Bené-Haschem, de Guizon. Jonathan, fils de Schagué, d'Harar.

35 Achiam, fils de Sacar, d'Harar. Eliphal, fils d'Ur.

36 Hépher, de Mekéra. Achija, de Palon.

37 Hetsro, de Carmel. Naaraï, fils d'Ezbaï.

38 Joël, frère de Nathan. Mibchar, fils d'Hagri.

39 Tsélek, l'Ammonite. Nachraï, de Béroth, qui portait les armes de Joab, fils de Tseruja.

40 Ira, de Jéther. Gareb, de Jéther.

41 Urie, le Héthien. Zabad, fils d'Achlaï.

42 Adina, fils de Schiza, le Rubénite, chef des Rubénites, et trente avec lui.

43 Hanan, fils de Maaca. Josaphat, de Mithni.

44 Ozias, d'Aschtharoth. Schama et Jehiel, fils de Hotham, d'Aroër.

45 Jediaël, fils de Schimri. Jocha, son frère, le Thitsite.

46 Eliel, de Machavim, Jeribaï et Joschavia, fils d'Elnaam. Jithma, le Moabite.

47 Eliel, Obed et Jaasiel-Metsobaja.

1 Visi izraelitai susirinko pas Dovydą į Hebroną ir tarė: "Mes esame tavo kūnas ir kaulas.

2 Anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį; Viešpats, tavo Dievas, tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi jo kunigaikščiu’ ".

3 Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Dovydas padarė su jais sandorą Hebrone. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi, kaip Viešpats buvo paskelbęs per Samuelį.

4 Dovydas ir visas Izraelis ėjo į Jeruzalę (kitaip Jebusą), kur gyveno jebusiečiai.

5 Jebuso gyventojai sakė Dovydui: "Tu neįeisi į miestą". Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę, tai yra Dovydo miestą.

6 Dovydas tarė: "Kas nugalės jebusiečius, tas taps kariuomenės vadu". Pirmasis miestą puolė Cerujos sūnus Joabas, jį paėmė ir tapo kariuomenės vadu.

7 Dovydas apsigyveno tvirtovėje, todėl ją pavadino Dovydo miestu.

8 Jis statė miestą aplinkui, pradėdamas nuo Milojo. Joabas atstatė likusią miesto dalį.

9 Dovydas vis daugiau įsigalėjo, nes kareivijų Viešpats buvo su juo.

10 Šie yra žymiausi karžygiai, kurie drauge su visu Izraeliu rėmė Dovydą užimant karaliaus sostą, kaip Viešpats buvo kalbėjęs apie Izraelį.

11 Hachmonis Jašobamas­vyriausiasis iš trijų; jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir nukovė juos visus vienu kartu.

12 Antras pasižymėjęs buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahoachas.

13 Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimo, kur filistinai susirinko prieš juos mūšiui miežių laukuose. Žmonėms pradėjus bėgti nuo filistinų,

14 jie atsistojo lauko viduryje, kovojo ir nugalėjo filistinus. Taip Viešpats suteikė jiems didelį išgelbėjimą.

15 Trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pas Dovydą į Adulamo olą; tuo metu filistinų kariai buvo pasistatę stovyklą Refajų slėnyje.

16 Dovydas tuo laiku buvo tvirtovėje, o filistinų būrys­Betliejuje.

17 Tuomet Dovydas, ilgesio kankinamas, tarė: "Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?"

18 Tie trys prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų, ir atnešė Dovydui. Tačiau Dovydas negėrė jo, bet išliejo jį Viešpačiui

19 ir tarė: "Taip nebus, kad gerčiau šitų vyrų kraują! Juk jie, statydami savo gyvybę pavojun, man jo atnešė". Tai padarė tie trys karžygiai.

20 Joabo brolis Abišajias buvo žymiausias iš trijų. Jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir, juos nugalėjęs, pagarsėjo tarp trijų.

21 Iš trijų jis buvo garsiausias ir tapo jų vadu, tačiau aniems trims neprilygo.

22 Jehojados sūnus Benaja iš Kabcelio buvo narsus vyras. Jis padarė daug žygdarbių: nukovė du žymius Moabo karžygius, sningant duobėje užmušė liūtą.

23 Be to, nukovė egiptietį, vyrą penkių uolekčių aukščio. Egiptiečio rankoje ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas. Nuėjęs prie jo su lazda, jis atėmė ietį iš egiptiečio rankos ir jį nukovė jo paties ietimi.

24 Tuo Jehojados sūnus Benaja pagarsėjo tarp trijų karžygių.

25 Ir jis pagarsėjo tarp tų trisdešimties, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku.

26 Kariuomenės karžygiai buvo Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus,

27 harodietis Šamotas, pelojietis Helecas,

28 tekojiečio Ikešo sūnus Ira, anatotietis Abiezeras,

29 hušietis Sibechajas, ahohitas Ilajas,

30 netofietis Mahrajas, netofietis Baanos sūnus Heledas,

31 Ribajo sūnus Itajas iš Benjamino Gibėjos, piratonietis Benaja,

32 Hurajas iš Gaašo klonių, arabietis Abielis,

33 baharumietis Azmavetas, šaalbonietis Eljachba,

34 gizojietis Hašemas, hararas Šagės sūnus Jehonatanas,

35 hararas Sacharo sūnus Ahiamas, Ūro sūnus Elifalas,

36 mecherietis Heferas, pelojietis Ahija,

37 karmelietis Hezrojas, Ezbajo sūnus Naarajas,

38 Natano brolis Joelis, Hagrio sūnus Mibharas,

39 amonitas Celekas, beerotietis Nachrajas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys,

40 itritai Garebas ir Ira,

41 hetitas Ūrija, Achlajo sūnus Zabadas,

42 rubenas Šizos sūnus Adina, rubenų vadas ir trisdešimties viršininkas,

43 Maakos sūnus Hananas ir mitnietis Juozapatas,

44 aštarotietis Uzija, aroeriečio Hotamo sūnūs Šama ir Jejelis,

45 Šimrio sūnus Jediaelis ir jo brolis ticietis Joha,

46 mahavietis Elielis, Elnaamo sūnūs Jeribajas ir Jošavija, moabitas Itma,

47 Elielis, Jobedas ir mezobaitas Jaasielis.