1 Tsophar de Naama prit la parole et dit:

2 Cette multitude de paroles ne trouvera-t-elle point de réponse, Et suffira-t-il d'être un discoureur pour avoir raison?

3 Tes vains propos feront-ils taire les gens? Te moqueras-tu, sans que personne te confonde?

4 Tu dis: Ma manière de voir est juste, Et je suis pur à tes yeux.

5 Oh! si Dieu voulait parler, S'il ouvrait les lèvres pour te répondre,

6 Et s'il te révélait les secrets de sa sagesse, De son immense sagesse, Tu verrais alors qu'il ne te traite pas selon ton iniquité.

7 Prétends-tu sonder les pensées de Dieu, Parvenir à la connaissance parfaite du Tout-Puissant?

8 Elle est aussi haute que les cieux: que feras-tu? Plus profonde que le séjour des morts: que sauras-tu?

9 La mesure en est plus longue que la terre, Elle est plus large que la mer.

10 S'il passe, s'il saisit, S'il traîne à son tribunal, qui s'y opposera?

11 Car il connaît les vicieux, Il voit facilement les coupables.

12 L'homme, au contraire, a l'intelligence d'un fou, Il est né comme le petit d'un âne sauvage.

13 Pour toi, dirige ton coeur vers Dieu, Etends vers lui tes mains,

14 Eloigne-toi de l'iniquité, Et ne laisse pas habiter l'injustice sous ta tente.

15 Alors tu lèveras ton front sans tache, Tu seras ferme et sans crainte;

16 Tu oublieras tes souffrances, Tu t'en souviendras comme des eaux écoulées.

17 Tes jours auront plus d'éclat que le soleil à son midi, Tes ténèbres seront comme la lumière du matin,

18 Tu seras plein de confiance, et ton attente ne sera plus vaine; Tu regarderas autour de toi, et tu reposeras en sûreté.

19 Tu te coucheras sans que personne ne te trouble, Et plusieurs caresseront ton visage.

20 Mais les yeux des méchants seront consumés; Pour eux point de refuge; La mort, voilà leur espérance!

1 Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:

2 "Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas?

3 Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?

4 Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’.

5 O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave.

6 Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.

7 Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį?

8 Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti?

9 Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą.

10 Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins?

11 Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio?

12 Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis.

13 Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį,

14 jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje,

15 tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi.

16 Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį.

17 Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas.

18 Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje.

19 Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos.

20 Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis".