1 Voici, mon oeil a vu tout cela, Mon oreille l'a entendu et y a pris garde.
2 Ce que vous savez, je le sais aussi, Je ne vous suis point inférieur.
3 Mais je veux parler au Tout-Puissant, Je veux plaider ma cause devant Dieu;
4 Car vous, vous n'imaginez que des faussetés, Vous êtes tous des médecins de néant.
5 Que n'avez-vous gardé le silence? Vous auriez passé pour avoir de la sagesse.
6 Ecoutez, je vous prie, ma défense, Et soyez attentifs à la réplique de mes lèvres.
7 Direz-vous en faveur de Dieu ce qui est injuste, Et pour le soutenir alléguerez-vous des faussetés?
8 Voulez-vous avoir égard à sa personne? Voulez-vous plaider pour Dieu?
9 S'il vous sonde, vous approuvera-t-il? Ou le tromperez-vous comme on trompe un homme?
10 Certainement il vous condamnera, Si vous n'agissez en secret que par égard pour sa personne.
11 Sa majesté ne vous épouvantera-t-elle pas? Sa terreur ne tombera-t-elle pas sur vous?
12 Vos sentences sont des sentences de cendre, Vos retranchements sont des retranchements de boue.
13 Taisez-vous, laissez-moi, je veux parler! Il m'en arrivera ce qu'il pourra.
14 Pourquoi saisirais-je ma chair entre les dents? J'exposerai plutôt ma vie.
15 Voici, il me tuera; je n'ai rien à espérer; Mais devant lui je défendrai ma conduite.
16 Cela même peut servir à mon salut, Car un impie n'ose paraître en sa présence.
17 Ecoutez, écoutez mes paroles, Prêtez l'oreille à ce que je vais dire.
18 Me voici prêt à plaider ma cause; Je sais que j'ai raison.
19 Quelqu'un disputera-t-il contre moi? Alors je me tais, et je veux mourir.
20 Seulement, accorde-moi deux choses Et je ne me cacherai pas loin de ta face:
21 Retire ta main de dessus moi, Et que tes terreurs ne me troublent plus.
22 Puis appelle, et je répondrai, Ou si je parle, réponds-moi!
23 Quel est le nombre de mes iniquités et de mes péchés? Fais-moi connaître mes transgressions et mes péchés.
24 Pourquoi caches-tu ton visage, Et me prends-tu pour ton ennemi?
25 Veux-tu frapper une feuille agitée? Veux-tu poursuivre une paille desséchée?
26 Pourquoi m'infliger d'amères souffrances, Me punir pour des fautes de jeunesse?
27 Pourquoi mettre mes pieds dans les ceps, Surveiller tous mes mouvements, Tracer une limite à mes pas,
28 Quand mon corps tombe en pourriture, Comme un vêtement que dévore la teigne?
1 "Mano akys viską matė, ausys girdėjo ir suprato.
2 Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus.
3 Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu.
4 Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai.
5 Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį.
6 Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano kalbą.
7 Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį?
8 Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti?
9 Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus?
10 Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą.
11 Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų?
12 Jūsų kalbos tarsi pelenai, o jūsų kūnai kaip molis.
13 Nutilkite ir leiskite man kalbėti, kas man bebūtų.
14 Kam aš draskau dantimis savo kūną ir nešioju savo sielą savo rankose?
15 Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje.
16 Jis bus mano išgelbėjimas, nes veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje.
17 Atidžiai klausykite mano kalbos ir savo ausimis išgirskite mano pasiteisinimą.
18 Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas.
19 Kas galėtų mane kaltinti? Jei aš nutilčiau, atiduočiau savo dvasią.
20 Nedaryk man dviejų dalykų, tada nesislėpsiu nuo Tavęs:
21 atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs.
22 Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man.
23 Kiek nusikaltimų ir nuodėmių padariau? Parodyk man mano kaltes ir nuodėmes.
24 Kodėl slepi savo veidą ir mane laikai priešu?
25 Kodėl rodai savo jėgą prieš vėjo blaškomą lapą ir persekioji sausą šiaudą?
26 Tu rašai prieš mane karčius dalykus ir baudi už jaunystės nuodėmes;
27 Tu įtveri mano kojas į šiekštą ir seki visus mano žingsnius ir takus.
28 Esu sunaikintas kaip puvėsis, kaip drabužis, suėstas kandžių".