1 Elihu reprit et dit:

2 Sages, écoutez mes discours! Vous qui êtes intelligents, prêtez-moi l'oreille!

3 Car l'oreille discerne les paroles, Comme le palais savoure les aliments.

4 Choisissons ce qui est juste, Voyons entre nous ce qui est bon.

5 Job dit: Je suis innocent, Et Dieu me refuse justice;

6 J'ai raison, et je passe pour menteur; Ma plaie est douloureuse, et je suis sans péché.

7 Y a-t-il un homme semblable à Job, Buvant la raillerie comme l'eau,

8 Marchant en société de ceux qui font le mal, Cheminant de pair avec les impies?

9 Car il a dit: Il est inutile à l'homme De mettre son plaisir en Dieu.

10 Ecoutez-moi donc, hommes de sens! Loin de Dieu l'injustice, Loin du Tout-Puissant l'iniquité!

11 Il rend à l'homme selon ses oeuvres, Il rétribue chacun selon ses voies.

12 Non certes, Dieu ne commet pas l'iniquité; Le Tout-Puissant ne viole pas la justice.

13 Qui l'a chargé de gouverner la terre? Qui a confié l'univers à ses soins?

14 S'il ne pensait qu'à lui-même, S'il retirait à lui son esprit et son souffle,

15 Toute chair périrait soudain, Et l'homme rentrerait dans la poussière.

16 Si tu as de l'intelligence, écoute ceci, Prête l'oreille au son de mes paroles!

17 Un ennemi de la justice régnerait-il? Et condamneras-tu le juste, le puissant,

18 Qui proclame la méchanceté des rois Et l'iniquité des princes,

19 Qui n'a point égard à l'apparence des grands Et ne distingue pas le riche du pauvre, Parce que tous sont l'ouvrage de ses mains?

20 En un instant, ils perdent la vie; Au milieu de la nuit, un peuple chancelle et périt; Le puissant disparaît, sans la main d'aucun homme.

21 Car Dieu voit la conduite de tous, Il a les regards sur les pas de chacun.

22 Il n'y a ni ténèbres ni ombre de la mort, Où puissent se cacher ceux qui commettent l'iniquité.

23 Dieu n'a pas besoin d'observer longtemps, Pour qu'un homme entre en jugement avec lui;

24 Il brise les grands sans information, Et il met d'autres à leur place;

25 Car il connaît leurs oeuvres. Il les renverse de nuit, et ils sont écrasés;

26 Il les frappe comme des impies, A la face de tous les regards.

27 En se détournant de lui, En abandonnant toutes ses voies,

28 Ils ont fait monter à Dieu le cri du pauvre, Ils l'ont rendu attentif aux cris des malheureux.

29 S'il donne le repos, qui répandra le trouble? S'il cache sa face, qui pourra le voir? Il traite à l'égal soit une nation, soit un homme,

30 Afin que l'impie ne domine plus, Et qu'il ne soit plus un piège pour le peuple.

31 Car a-t-il jamais dit à Dieu: J'ai été châtié, je ne pécherai plus;

32 Montre-moi ce que je ne vois pas; Si j'ai commis des injustices, je n'en commettrai plus?

33 Est-ce d'après toi que Dieu rendra la justice? C'est toi qui rejettes, qui choisis, mais non pas moi; Ce que tu sais, dis-le donc!

34 Les hommes de sens seront de mon avis, Le sage qui m'écoute pensera comme moi.

35 Job parle sans intelligence, Et ses discours manquent de raison.

36 Qu'il continue donc à être éprouvé, Puisqu'il répond comme font les méchants!

37 Car il ajoute à ses fautes de nouveaux péchés; Il bat des mains au milieu de nous, Il multiplie ses paroles contre Dieu.

1 Elihuvas tęsė:

2 "Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.

3 Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.

4 Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera.

5 Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.

6 Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’.

7 Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,

8 kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais?

9 Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.

10 Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.

11 Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.

12 Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.

13 Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą?

14 Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus,

15 tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.

16 Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.

17 Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias?

18 Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?

19 O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?

20 Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.

21 Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.

22 Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.

23 Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.

24 Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.

25 Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.

26 Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,

27 nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.

28 Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.

29 Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?

30 Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.

31 Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.

32 Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.

33 Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.

34 Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs:

35 ‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.

36 Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.

37 Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą".