1 Crie maintenant! Qui te répondra? Auquel des saints t'adresseras-tu?

2 L'insensé périt dans sa colère, Le fou meurt dans ses emportements.

3 J'ai vu l'insensé prendre racine; Puis soudain j'ai maudit sa demeure.

4 Plus de prospérité pour ses fils; Ils sont foulés à la porte, et personne qui les délivre!

5 Sa moisson est dévorée par des affamés, Qui viennent l'enlever jusque dans les épines, Et ses biens sont engloutis par des hommes altérés.

6 Le malheur ne sort pas de la poussière, Et la souffrance ne germe pas du sol;

7 L'homme naît pour souffrir, Comme l'étincelle pour voler.

8 Pour moi, j'aurais recours à Dieu, Et c'est à Dieu que j'exposerais ma cause.

9 Il fait des choses grandes et insondables, Des merveilles sans nombre;

10 Il répand la pluie sur la terre, Et envoie l'eau sur les campagnes;

11 Il relève les humbles, Et délivre les affligés;

12 Il anéantit les projets des hommes rusés, Et leurs mains ne peuvent les accomplir;

13 Il prend les sages dans leur propre ruse, Et les desseins des hommes artificieux sont renversés:

14 Ils rencontrent les ténèbres au milieu du jour, Ils tâtonnent en plein midi comme dans la nuit.

15 Ainsi Dieu protège le faible contre leurs menaces, Et le sauve de la main des puissants;

16 Et l'espérance soutient le malheureux, Mais l'iniquité ferme la bouche.

17 Heureux l'homme que Dieu châtie! Ne méprise pas la correction du Tout-Puissant.

18 Il fait la plaie, et il la bande; Il blesse, et sa main guérit.

19 Six fois il te délivrera de l'angoisse, Et sept fois le mal ne t'atteindra pas.

20 Il te sauvera de la mort pendant la famine, Et des coups du glaive pendant la guerre.

21 Tu seras à l'abri du fléau de la langue, Tu seras sans crainte quand viendra la dévastation.

22 Tu te riras de la dévastation comme de la famine, Et tu n'auras pas à redouter les bêtes de la terre;

23 Car tu feras alliance avec les pierres des champs, Et les bêtes de la terre seront en paix avec toi.

24 Tu jouiras du bonheur sous ta tente, Tu retrouveras tes troupeaux au complet,

25 Tu verras ta postérité s'accroître, Et tes rejetons se multiplier comme l'herbe des champs.

26 Tu entreras au sépulcre dans la vieillesse, Comme on emporte une gerbe en son temps.

27 Voilà ce que nous avons reconnu, voilà ce qui est; A toi d'entendre et de mettre à profit.

1 "Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies?

2 Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo.

3 Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę.

4 Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti.

5 Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę.

6 Vargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės.

7 Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti.

8 Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam,

9 kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus.

10 Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams.

11 Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina.

12 Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi.

13 Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais.

14 Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį.

15 Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos.

16 Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.

17 Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės.

18 Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo.

19 Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs.

20 Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o kare­nuo kardo jėgos.

21 Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas.

22 Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi.

23 Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi.

24 Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.

25 Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje.

26 Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku.

27 Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui".