1 Cantique des degrés. Eternel, souviens-toi de David, De toutes ses peines!

2 Il jura à l'Eternel, Il fit ce voeu au puissant de Jacob:

3 Je n'entrerai pas dans la tente où j'habite, Je ne monterai pas sur le lit où je repose,

4 Je ne donnerai ni sommeil à mes yeux, Ni assoupissement à mes paupières.

5 Jusqu'à ce que j'aie trouvé un lieu pour l'Eternel, Une demeure pour le puissant de Jacob.

6 Voici, nous en entendîmes parler à Ephrata, Nous la trouvâmes dans les champs de Jaar...

7 Allons à sa demeure, Prosternons-nous devant son marchepied!...

8 Lève-toi, Eternel, viens à ton lieu de repos, Toi et l'arche de ta majesté!

9 Que tes sacrificateurs soient revêtus de justice, Et que tes fidèles poussent des cris de joie!

10 A cause de David, ton serviteur, Ne repousse pas ton oint!

11 L'Eternel a juré la vérité à David, Il n'en reviendra pas; Je mettrai sur ton trône un fruit de tes entrailles.

12 Si tes fils observent mon alliance Et mes préceptes que je leur enseigne, Leurs fils aussi pour toujours Seront assis sur ton trône.

13 Oui, l'Eternel a choisi Sion, Il l'a désirée pour sa demeure:

14 C'est mon lieu de repos à toujours; J'y habiterai, car je l'ai désirée.

15 Je bénirai sa nourriture, Je rassasierai de pain ses indigents;

16 Je revêtirai de salut ses sacrificateurs, Et ses fidèles pousseront des cris de joie.

17 Là j'élèverai la puissance de David, Je préparerai une lampe à mon oint,

18 Je revêtirai de honte ses ennemis, Et sur lui brillera sa couronne.

1 Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą.

2 Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam:

3 "Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,

4 akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,

5 kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!"

6 Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose.

7 Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!

8 Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.

9 Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!

10 Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo.

11 Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: "Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!

12 Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste".

13 Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.

14 "Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!

15 Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona.

16 Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.

17 Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.

18 Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės".