1 Psaume. Cantique pour la dédicace de la maison. De David. Je t'exalte, ô Eternel, car tu m'as relevé, Tu n'as pas voulu que mes ennemis se réjouissent à mon sujet.

2 Eternel, mon Dieu! J'ai crié à toi, et tu m'as guéri.

3 Eternel! tu as fait remonter mon âme du séjour des morts, Tu m'as fait revivre loin de ceux qui descendent dans la fosse.

4 Chantez à l'Eternel, vous qui l'aimez, Célébrez par vos louanges sa sainteté!

5 Car sa colère dure un instant, Mais sa grâce toute la vie; Le soir arrivent les pleurs, Et le matin l'allégresse.

6 Je disais dans ma sécurité: Je ne chancellerai jamais!

7 Eternel! par ta grâce tu avais affermi ma montagne... Tu cachas ta face, et je fus troublé.

8 Eternel! j'ai crié à toi, J'ai imploré l'Eternel:

9 Que gagnes-tu à verser mon sang, A me faire descendre dans la fosse? La poussière a-t-elle pour toi des louanges? Raconte-t-elle ta fidélité?

10 Ecoute, Eternel, aie pitié de moi! Eternel, secours-moi! -

11 Et tu as changé mes lamentations en allégresse, Tu as délié mon sac, et tu m'as ceint de joie,

12 Afin que mon coeur te chante et ne soit pas muet. Eternel, mon Dieu! je te louerai toujours.

1 Aukštinu Tave, Viešpatie, nes Tu išlaisvinai mane ir neleidai mano priešams džiaugtis dėl manęs.

2 Viešpatie, mano Dieve, šaukiausi Tavęs, ir Tu išgydei mane.

3 Viešpatie, Tu išvedei iš mirusiųjų buveinės mano sielą, išlaikei mane gyvą, kad nenužengčiau į duobę.

4 Giedokite Viešpačiui, Jo šventieji, dėkokite prisiminę Jo šventumą.

5 Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą­džiūgavimas.

6 Būdamas saugus, sakiau: "Niekados nesvyruosiu!"

7 Viešpatie, savo palankumu suteikei man tvirtybę. Kai paslėpei savo veidą­nusigandau.

8 Tavęs, Viešpatie, šaukiaus, savo Viešpatį maldavau:

9 "Kokia Tau nauda iš mano kraujo, iš to, kad nužengsiu į duobę? Ar girs Tave dulkės, ar jos skelbs Tavo tiesą?

10 Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk manęs; Viešpatie, būk man padėjėjas!"

11 Tu pavertei mano raudą džiaugsmu; atrišai mano ašutinę ir apjuosei linksmybe,

12 kad Tau giedotų mano siela ir netylėtų. Viešpatie, mano Dieve, visados Tau dėkosiu.