1 Au chef des chantres. Des fils de Koré. Cantique. O Dieu! nous avons entendu de nos oreilles, Nos pères nous ont raconté Les oeuvres que tu as accomplies de leur temps, Aux jours d'autrefois.
2 De ta main tu as chassé des nations pour les établir, Tu as frappé des peuples pour les étendre.
3 Car ce n'est point par leur épée qu'ils se sont emparés du pays, Ce n'est point leur bras qui les a sauvés; Mais c'est ta droite, c'est ton bras, c'est la lumière de ta face, Parce que tu les aimais.
4 O Dieu! tu es mon roi: Ordonne la délivrance de Jacob!
5 Avec toi nous renversons nos ennemis, Avec ton nom nous écrasons nos adversaires.
6 Car ce n'est pas en mon arc que je me confie, Ce n'est pas mon épée qui me sauvera;
7 Mais c'est toi qui nous délivres de nos ennemis, Et qui confonds ceux qui nous haïssent.
8 Nous nous glorifions en Dieu chaque jour, Et nous célébrerons à jamais ton nom. -Pause.
9 Cependant tu nous repousses, tu nous couvres de honte, Tu ne sors plus avec nos armées;
10 Tu nous fais reculer devant l'ennemi, Et ceux qui nous haïssent enlèvent nos dépouilles.
11 Tu nous livres comme des brebis à dévorer, Tu nous disperses parmi les nations.
12 Tu vends ton peuple pour rien, Tu ne l'estimes pas à une grande valeur.
13 Tu fais de nous un objet d'opprobre pour nos voisins, De moquerie et de risée pour ceux qui nous entourent;
14 Tu fais de nous un objet de sarcasme parmi les nations, Et de hochements de tête parmi les peuples.
15 Ma honte est toujours devant moi, Et la confusion couvre mon visage,
16 A la voix de celui qui m'insulte et m'outrage, A la vue de l'ennemi et du vindicatif.
17 Tout cela nous arrive, sans que nous t'ayons oublié, Sans que nous ayons violé ton alliance:
18 Notre coeur ne s'est point détourné, Nos pas ne se sont point éloignés de ton sentier,
19 Pour que tu nous écrases dans la demeure des chacals, Et que tu nous couvres de l'ombre de la mort.
20 Si nous avions oublié le nom de notre Dieu, Et étendu nos mains vers un dieu étranger,
21 Dieu ne le saurait-il pas, Lui qui connaît les secrets du coeur?
22 Mais c'est à cause de toi qu'on nous égorge tous les jours, Qu'on nous regarde comme des brebis destinées à la boucherie.
23 Réveille-toi! Pourquoi dors-tu, Seigneur? Réveille-toi! ne nous repousse pas à jamais!
24 Pourquoi caches-tu ta face? Pourquoi oublies-tu notre misère et notre oppression?
25 Car notre âme est abattue dans la poussière, Notre corps est attaché à la terre.
26 Lève-toi, pour nous secourir! Délivre-nous à cause de ta bonté!
1 Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais.
2 Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai.
3 Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!
4 Tumano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui.
5 Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus.
6 Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane.
7 Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai.
8 Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius.
9 Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini.
10 Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus.
11 Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei.
12 Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai.
13 Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus.
14 Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų.
15 Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidas
16 dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo.
17 Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme.
18 Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę,
19 kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu.
20 Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą,
21 argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!
22 Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys.
23 Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai!
24 Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?
25 Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn.
26 Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo.