1 Psaume d'Asaph. Oui, Dieu est bon pour Israël, Pour ceux qui ont le coeur pur.
2 Toutefois, mon pied allait fléchir, Mes pas étaient sur le point de glisser;
3 Car je portais envie aux insensés, En voyant le bonheur des méchants.
4 Rien ne les tourmente jusqu'à leur mort, Et leur corps est chargé d'embonpoint;
5 Ils n'ont aucune part aux souffrances humaines, Ils ne sont point frappés comme le reste des hommes.
6 Aussi l'orgueil leur sert de collier, La violence est le vêtement qui les enveloppe;
7 L'iniquité sort de leurs entrailles, Les pensées de leur coeur se font jour.
8 Ils raillent, et parlent méchamment d'opprimer; Ils profèrent des discours hautains,
9 Ils élèvent leur bouche jusqu'aux cieux, Et leur langue se promène sur la terre.
10 Voilà pourquoi son peuple se tourne de leur côté, Il avale l'eau abondamment,
11 Et il dit: Comment Dieu saurait-il, Comment le Très-Haut connaîtrait-il?
12 Ainsi sont les méchants: Toujours heureux, ils accroissent leurs richesses.
13 C'est donc en vain que j'ai purifié mon coeur, Et que j'ai lavé mes mains dans l'innocence:
14 Chaque jour je suis frappé, Tous les matins mon châtiment est là.
15 Si je disais: Je veux parler comme eux, Voici, je trahirais la race de tes enfants.
16 Quand j'ai réfléchi là-dessus pour m'éclairer, La difficulté fut grande à mes yeux,
17 Jusqu'à ce que j'eusse pénétré dans les sanctuaires de Dieu, Et que j'eusse pris garde au sort final des méchants.
18 Oui, tu les places sur des voies glissantes, Tu les fais tomber et les mets en ruines.
19 Eh quoi! en un instant les voilà détruits! Ils sont enlevés, anéantis par une fin soudaine!
20 Comme un songe au réveil, Seigneur, à ton réveil, tu repousses leur image.
21 Lorsque mon coeur s'aigrissait, Et que je me sentais percé dans les entrailles,
22 J'étais stupide et sans intelligence, J'étais à ton égard comme les bêtes.
23 Cependant je suis toujours avec toi, Tu m'as saisi la main droite;
24 Tu me conduiras par ton conseil, Puis tu me recevras dans la gloire.
25 Quel autre ai-je au ciel que toi! Et sur la terre je ne prends plaisir qu'en toi.
26 Ma chair et mon coeur peuvent se consumer: Dieu sera toujours le rocher de mon coeur et mon partage.
27 Car voici, ceux qui s'éloignent de toi périssent; Tu anéantis tous ceux qui te sont infidèles.
28 Pour moi, m'approcher de Dieu, c'est mon bien: Je place mon refuge dans le Seigneur, l'Eternel, Afin de raconter toutes tes oeuvres.
1 Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.
2 Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.
3 Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.
4 Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.
5 Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.
6 Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.
7 Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.
8 Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.
9 Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.
10 Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.
11 Jie sako: "Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?"
12 Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.
13 Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
14 Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.
15 Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
16 Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
17 kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
18 Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
19 Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.
20 Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.
21 Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,
22 aš buvau kvailas ir neišmanantislyg gyvulys Tavo akivaizdoje.
23 Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.
24 Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.
25 Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.
26 Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
27 Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.
28 Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.