1 Cantique d'Ethan, l'Ezrachite. Je chanterai toujours les bontés de l'Eternel; Ma bouche fera connaître à jamais ta fidélité.

2 Car je dis: La bonté a des fondements éternels; Tu établis ta fidélité dans les cieux.

3 J'ai fait alliance avec mon élu; Voici ce que j'ai juré à David, mon serviteur:

4 J'affermirai ta postérité pour toujours, Et j'établirai ton trône à perpétuité. Pause.

5 Les cieux célèbrent tes merveilles, ô Eternel! Et ta fidélité dans l'assemblée des saints.

6 Car qui, dans le ciel, peut se comparer à l'Eternel? Qui est semblable à toi parmi les fils de Dieu?

7 Dieu est terrible dans la grande assemblée des saints, Il est redoutable pour tous ceux qui l'entourent.

8 Eternel, Dieu des armées! qui est comme toi puissant, ô Eternel? Ta fidélité t'environne.

9 Tu domptes l'orgueil de la mer; Quand ses flots se soulèvent, tu les apaises.

10 Tu écrasas l'Egypte comme un cadavre, Tu dispersas tes ennemis par la puissance de ton bras.

11 C'est à toi qu'appartiennent les cieux et la terre, C'est toi qui as fondé le monde et ce qu'il renferme.

12 Tu as créé le nord et le midi; Le Thabor et l'Hermon se réjouissent à ton nom.

13 Ton bras est puissant, Ta main forte, ta droite élevée.

14 La justice et l'équité sont la base de ton trône. La bonté et la fidélité sont devant ta face.

15 Heureux le peuple qui connaît le son de la trompette; Il marche à la clarté de ta face, ô Eternel!

16 Il se réjouit sans cesse de ton nom, Et il se glorifie de ta justice.

17 Car tu es la gloire de sa puissance; C'est ta faveur qui relève notre force.

18 Car l'Eternel est notre bouclier, Le Saint d'Israël est notre roi.

19 Alors tu parlas dans une vision à ton bien-aimé, Et tu dis: J'ai prêté mon secours à un héros, J'ai élevé du milieu du peuple un jeune homme;

20 J'ai trouvé David, mon serviteur, Je l'ai oint de mon huile sainte.

21 Ma main le soutiendra, Et mon bras le fortifiera.

22 L'ennemi ne le surprendra pas, Et le méchant ne l'opprimera point;

23 J'écraserai devant lui ses adversaires, Et je frapperai ceux qui le haïssent.

24 Ma fidélité et ma bonté seront avec lui, Et sa force s'élèvera par mon nom.

25 Je mettrai sa main sur la mer, Et sa droite sur les fleuves.

26 Lui, il m'invoquera: Tu es mon père, Mon Dieu et le rocher de mon salut!

27 Et moi, je ferai de lui le premier-né, Le plus élevé des rois de la terre.

28 Je lui conserverai toujours ma bonté, Et mon alliance lui sera fidèle;

29 Je rendrai sa postérité éternelle, Et son trône comme les jours des cieux.

30 Si ses fils abandonnent ma loi Et ne marchent pas selon ses ordonnances,

31 S'ils violent mes préceptes Et n'observent pas mes commandements,

32 Je punirai de la verge leurs transgressions, Et par des coups leurs iniquités;

33 Mais je ne lui retirerai point ma bonté Et je ne trahirai pas ma fidélité,

34 Je ne violerai point mon alliance Et je ne changerai pas ce qui est sorti de mes lèvres.

35 J'ai juré une fois par ma sainteté: Mentirai-je à David?

36 Sa postérité subsistera toujours; Son trône sera devant moi comme le soleil,

37 Comme la lune il aura une éternelle durée. Le témoin qui est dans le ciel est fidèle. Pause.

38 Et pourtant, tu as rejeté, tu as repoussé! Tu t'es irrité contre ton oint!

39 Tu as dédaigné l'alliance avec ton serviteur; Tu as abattu, profané sa couronne.

40 Tu as détruit toutes ses murailles, Tu as mis en ruines ses forteresses.

41 Tous les passants le dépouillent; Il est un objet d'opprobre pour ses voisins.

42 Tu as élevé la droite de ses adversaires, Tu as réjoui tous ses ennemis;

43 Tu as fait reculer le tranchant de son glaive, Et tu ne l'as pas soutenu dans le combat.

44 Tu as mis un terme à sa splendeur, Et tu as jeté son trône à terre;

45 Tu as abrégé les jours de sa jeunesse, Tu l'as couvert de honte. Pause.

46 Jusques à quand, Eternel! te cacheras-tu sans cesse, Et ta fureur s'embrasera-t-elle comme le feu?

47 Rappelle-toi ce qu'est la durée de ma vie, Et pour quel néant tu as créé tous les fils de l'homme.

48 Y a-t-il un homme qui puisse vivre et ne pas voir la mort, Qui puisse sauver son âme du séjour des morts? Pause.

49 Où sont, Seigneur! tes bontés premières, Que tu juras à David dans ta fidélité?

50 Souviens-toi, Seigneur! de l'opprobre de tes serviteurs, Souviens-toi que je porte en mon sein tous les peuples nombreux;

51 Souviens-toi des outrages de tes ennemis, ô Eternel! De leurs outrages contre les pas de ton oint.

52 Béni soit à jamais l'Eternel! Amen! Amen!

1 Viešpatie, apie Tavo gailestingumą giedosiu amžinai; kartų kartoms skelbsiu Tavo ištikimybę.

2 Aš tariau: "Gailestingumas išliks per amžius. Tu įtvirtinsi savo ištikimybę danguose".

3 "Aš sudariau sandorą su išrinktuoju ir prisiekiau savo tarnui Dovydui:

4 ‘Per amžius įtvirtinsiu tavo palikuonis, tavo sostą visoms kartoms pastatysiu’ ".

5 Viešpatie, dangūs giria Tavo stebuklus, Tavo ištikimybę­šventųjų susirinkimas.

6 Kas gi iš danguje esančių Viešpačiui prilygsta? Kas tarp Dievo sūnų panašus į Viešpatį?

7 Bauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių.

8 Viešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu?

9 Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai.

10 Tu sutriuškini Rahabą kaip nukautąjį, savo galinga ranka išgainioji savo priešus.

11 Tau priklauso dangūs ir žemė, pasaulis ir visa, kas jame; Tu sukūrei juos.

12 Tu sutvėrei šiaurę ir pietus; Taboras ir Hermonas džiaugiasi Tavimi.

13 Tu galingas: stipri Tavo ranka, aukštai pakelta Tavo dešinė!

14 Tavo sosto pamatas­teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje.

15 Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios.

16 Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume.

17 Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas.

18 Viešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis­mūsų karalius.

19 Regėjime Tu kalbėjai savo šventajam: "Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį.

20 Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau.

21 Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį.

22 Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins.

23 Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia.

24 Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas.

25 Aš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę.

26 Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’

27 Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.

28 Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų.

29 Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas.

30 Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,

31 jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,

32 bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.

33 Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,

34 nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.

35 Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.

36 Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,

37 bus įtvirtintas kaip mėnulis­ištikimas liudytojas danguje".

38 Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.

39 Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.

40 Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.

41 Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.

42 Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.

43 Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.

44 Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.

45 Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.

46 Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?

47 Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!

48 Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia?

49 Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai?

50 Viešpatie, atsimink savo tarno gėdą; nešioju širdyje daugelio tautų panieką,

51 kuria, Viešpatie, Tavo priešai niekino Tavo pateptojo kelius.

52 Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen!