1 Dieu des vengeances, Eternel! Dieu des vengeances, parais!

2 Lève-toi, juge de la terre! Rends aux superbes selon leurs oeuvres!

3 Jusques à quand les méchants, ô Eternel! Jusques à quand les méchants triompheront-ils?

4 Ils discourent, ils parlent avec arrogance; Tous ceux qui font le mal se glorifient.

5 Eternel! ils écrasent ton peuple, Ils oppriment ton héritage;

6 Ils égorgent la veuve et l'étranger, Ils assassinent les orphelins.

7 Et ils disent: L'Eternel ne regarde pas, Le Dieu de Jacob ne fait pas attention!

8 Prenez-y garde, hommes stupides! Insensés, quand serez-vous sages?

9 Celui qui a planté l'oreille n'entendrait-il pas? Celui qui a formé l'oeil ne verrait-il pas?

10 Celui qui châtie les nations ne punirait-il point, Lui qui donne à l'homme l'intelligence?

11 L'Eternel connaît les pensées de l'homme, Il sait qu'elles sont vaines.

12 Heureux l'homme que tu châties, ô Eternel! Et que tu instruis par ta loi,

13 Pour le calmer aux jours du malheur, Jusqu'à ce que la fosse soit creusée pour le méchant!

14 Car l'Eternel ne délaisse pas son peuple, Il n'abandonne pas son héritage;

15 Car le jugement sera conforme à la justice, Et tous ceux dont le coeur est droit l'approuveront.

16 Qui se lèvera pour moi contre les méchants? Qui me soutiendra contre ceux qui font le mal?

17 Si l'Eternel n'était pas mon secours, Mon âme serait bien vite dans la demeure du silence.

18 Quand je dis: Mon pied chancelle! Ta bonté, ô Eternel! me sert d'appui.

19 Quand les pensées s'agitent en foule au dedans de moi, Tes consolations réjouissent mon âme.

20 Les méchants te feraient-ils siéger sur leur trône, Eux qui forment des desseins iniques en dépit de la loi?

21 Ils se rassemblent contre la vie du juste, Et ils condamnent le sang innocent.

22 Mais l'Eternel est ma retraite, Mon Dieu est le rocher de mon refuge.

23 Il fera retomber sur eux leur iniquité, Il les anéantira par leur méchanceté; L'Eternel, notre Dieu, les anéantira.

1 Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!

2 Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!

3 Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?

4 Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?

5 Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.

6 Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.

7 Jie sako: "Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi".

8 Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?

9 Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?

10 Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?

11 Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.

12 Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;

13 ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.

14 Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.

15 Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.

16 Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?

17 Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.

18 Kai pasakiau: "Slysta mano koja", Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.

19 Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.

20 Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?

21 Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.

22 Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievas­priebėgos uola.

23 Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.