1 Viešpaties siųstas Dievo vyras atėjo iš Judo į Betelį, kai Jeroboamas stovėjo prie aukuro, norėdamas smilkyti.

2 Jis šaukė prieš aukurą Viešpaties žodžius, sakydamas: "Aukure, aukure! Taip sako Viešpats: ‘Dovydo namams užgims sūnus, vardu Jozijas; jis aukos ant tavęs aukštumų kunigus, kurie čia smilko, ir žmonių kaulus sudegins ant tavęs’ ".

3 Ir jis davė ženklą tą dieną, sakydamas: "Jūs matysite ženklą, kad Viešpats tikrai taip kalbėjo. Štai aukuras sugrius ir pelenai išbyrės".

4 Karalius Jeroboamas, išgirdęs Dievo vyro žodžius, kuriuos jis kalbėjo prieš aukurą Betelyje, ištiesė savo ranką ir liepė suimti jį. Jo ranka, kurią jis buvo ištiesęs, padžiūvo ir jis nebegalėjo jos prie savęs pritraukti.

5 Aukuras sugriuvo ir pelenai išbyrėjo pagal ženklą, kurį Dievo vyras buvo paskelbęs nuo Viešpaties.

6 Tada karalius tarė Dievo vyrui: "Maldauk Viešpatį, savo Dievą, kad mano ranka būtų atstatyta". Dievo vyras meldėsi, ir karaliaus ranka buvo atstatyta ir pasidarė, kokia buvo anksčiau.

7 Karalius sakė Dievo vyrui: "Eime pas mane į namus pasistiprinti, ir aš tau atsilyginsiu".

8 Dievo vyras atsakė karaliui: "Jei man duotum pusę savo namų, aš neičiau su tavimi, nevalgyčiau duonos ir negerčiau vandens šitoje vietoje,

9 nes Viešpats man taip įsakė: ‘Tau nevalia nei duonos valgyti, nei vandens gerti, nei grįžti keliu, kuriuo atėjai’ ".

10 Taip jis nuėjo kitu keliu ir negrįžo tuo, kuriuo atėjo į Betelį.

11 Betelyje gyveno senas pranašas. Jo sūnūs parėję pasakojo jam viską, ką Dievo vyras buvo padaręs tą dieną Betelyje ir ką jis kalbėjo karaliui.

12 Tada tėvas klausė: "Kuriuo keliu jis nuėjo?" Sūnūs parodė kelią, kuriuo nuėjo Dievo vyras.

13 Tėvas liepė pabalnoti asilą. Jie pabalnojo asilą, ir jis užsėdęs

14 nujojo paskui Dievo vyrą. Radęs jį sėdintį po ąžuolu, klausė: "Ar tu esi Dievo vyras, atėjęs iš Judo?" Jis atsakė: "Taip, aš".

15 Tuomet jis sakė: "Eime pas mane į namus ir užvalgyk duonos".

16 Jis atsakė: "Negaliu grįžti su tavimi, nei valgyti duonos, nei gerti vandens su tavimi šioje vietoje,

17 nes man Viešpaties pasakyta: ‘Tau nevalia nei duonos valgyti, nei vandens gerti, nei grįžti tuo keliu, kuriuo atėjai’ ".

18 Jis sakė jam: "Aš irgi esu pranašas kaip ir tu; angelas kalbėjo man Viešpaties žodžius, sakydamas: ‘Parsivesk jį į savo namus, kad jis galėtų valgyti ir gerti’ ". Bet jis jam melavo.

19 Jie sugrįžo, valgė duonos ir gėrė vandens jo namuose.

20 Jiems tebesėdint prie stalo, Viešpaties žodis atėjo pranašui, kuris buvo jį parsivedęs.

21 Ir jis šaukė Dievo vyrui, kuris buvo atėjęs iš Judo: "Taip sako Viešpats: ‘Kadangi neklausei Viešpaties ir nesilaikei įsakymo, kurį tau davė Viešpats, tavo Dievas,

22 bet sugrįžai ir valgei duonos bei gėrei vandens vietoje, apie kurią Jis tau kalbėjo, kad nevalia joje nei duonos valgyti, nei vandens gerti, tavo lavonas nebus palaidotas tavo tėvų kape’ ".

23 Kai tas pavalgė ir atsigėrė, jis pabalnojo asilą pranašui, kurį buvo parsivedęs.

24 Jam keliaujant, jį sutiko liūtas ir nužudė. Jo lavonas gulėjo ant kelio, o asilas stovėjo šalia jo; taip pat ir liūtas stovėjo šalia lavono.

25 Žmonės praeidami ant kelio matė gulintį lavoną ir liūtą, stovintį šalia lavono. Atėję į miestą, kuriame gyveno senasis pranašas, pasakojo, ką buvo matę.

26 Tai išgirdęs, pranašas, kuris jį buvo sugrąžinęs iš kelio, tarė: "Tai Dievo vyras, kuris buvo nepaklusnus Viešpaties žodžiui; todėl Viešpats jį atidavė liūtui, kuris jį sudraskė ir nužudė, kaip Viešpats buvo jam kalbėjęs".

27 Savo sūnums jis tarė: "Pabalnokite man asilą". Ir jie pabalnojo.

28 Nuvykęs jis rado lavoną, gulintį ant kelio, ir asilą su liūtu, stovinčius šalia lavono. Liūtas nelietė nei lavono, nei asilo.

29 Pranašas pakėlė Dievo vyro lavoną, uždėjo jį ant asilo ir pargabeno atgal į miestą, kad apraudotų jį ir palaidotų.

30 Jis paguldė lavoną į savo paties kapą ir raudojo: "Ak, mano broli!"

31 Jį palaidojęs, jis tarė savo sūnums: "Kai numirsiu, palaidokite mane kape, kuriame palaidotas Dievo vyras; šalia jo kaulų padėkite mano kaulus,

32 nes žodis, kurį jis, Viešpačiui įsakius, šaukė prieš aukurą Betelyje ir prieš visas Samarijos miestų aukštumas, tikrai išsipildys".

33 Po viso to Jeroboamas neatsisakė savo pikto kelio, bet toliau skyrė kunigus aukštumoms iš prasčiausių žmonių. Kas norėdavo, tą jis įšventindavo aukštumų kunigu.

34 Tai buvo Jeroboamo namų nuodėmė, ir jie buvo sunaikinti bei pašalinti nuo žemės paviršiaus.

1 Na ka tae mai tetahi tangata a te Atua i Hura ki Peteere, he mea ki na Ihowa: a i te tu a Ieropoama i te taha o te aata, e tahu whakakakara ana.

2 Na karangatia ana e ia ta Ihowa kupu ki te aata; i mea ia, E te aata na, e te aata na, ko ta Ihowa kupu tenei, Nana, tera e whanau tetahi tamaiti o te whare o Rawiri, ko Hohia tona ingoa, a ka tapaea e ia ki runga ki a koe nga tohunga o nga wahi tiketike e tahu whakakakara nei ki runga ki a koe; a ka tahuna he wheua tangata ki runga ki a koe.

3 I hoatu ano e ia he tohu i taua ra, i mea, Ko te tohu tenei i korerotia e Ihowa, Nana, ka koara te aata, a ka maringi nga pungarehu o runga.

4 A, no te rongonga o te kingi i te kupu a te tangata a te Atua i karangatia nei e ia ki te aata i Peteere, ka totoro te ringa o Ieropoama i te aata ka mea ia, Hopukia ia. Na memenge ake tona ringa i totoro nei ki a ia, kihai hoki i taea te whakaho ki mai ki a ia.

5 Na kua koara te aata; maringi ake nga pungarehu i runga i te aata, i rite tonu ki te tohu i homai e te tangata a te Atua, ki ta Ihowa i korero ai.

6 Na ka oho te kingi, ka mea ki te tangata a te Atua, Tena ra, karanga atu ki te aroaro o Ihowa, o tou Atua, ka inoi moku, kia whakahokia mai toku ringa ki ahau. Na ka karanga te tangata a te Atua ki te aroaro o Ihowa, a ka whakahokia te ringa o te kingi ki a ia, ka pera me to mua.

7 Na ka mea te kingi ki te tangata a te Atua, Haere mai taua ki te whare ki tetahi oranga mou, kia hoatu hoki e ahau tetahi mea ki a koe.

8 Na ka mea te tangata a te Atua ki te kingi, Ahakoa i homai e koe ko te hawhe o tou whare, e kore ahau e haere taua, e kore ano e kai taro, e inu wai ki tenei wahi.

9 Ko te ako hoki tenei ki ahau, ko ta Ihowa hoki i korero ai; i mea ai, Kei kai taro, kei inu wai; kaua ano e hoki mai na te ara e haere atu ai koe.

10 Na haere ana ia he ara ke, kihai i hoki na te ara i haere mai nei ia ki Peteere.

11 Na i Peteere tetahi poropiti e noho ana, he koroheke; a, ka haere mai tetahi o ana tama, ka korerotia ki a ia nga mea katoa i mea ai te tangata a te Atua i taua ra ki Peteere; i korerotia ano e ratou ki to ratou papa nga kupu i korero ai ia ki t e kingi.

12 Na ka mea to ratou papa ki a ratou, Tena koa te ara i haere ai ia? I kite hoki ana tama i te ara i haere atu ai te tangata a te Atua i haere mai nei i Hura.

13 Na ka mea ia ki ana tama, Whakanohoia taku kaihe. Na whakanohoia ana tana kaihe e ratou, a eke ana ia ki runga.

14 Na whaia ana e ia te tangata a te Atua, mau rawa atu e noho ana i raro i tetahi oki; a ka mea ki a ia, Ko koe ianei te tangata a te Atua i haere mai nei i Hura? Ano ra ko tera, Ae, ko ahau.

15 Katahi ka mea ia ki a ia, Haere mai taua ki te whare ki te kai taro mau.

16 Ano ra ko ia, E kore e ahei kia hoki taua, kia haere atua; e kore ano taua e kai taro, e inu wai ranei ki tenei wahi.

17 Kua korerotia mai hoki ta Ihowa kupu ki ahau, Kei kai taro, kei inu wai ki reira, kei anga, kei haere mai na te ara ka haere atu nei koe.

18 Na ka mea tera ki a ia, He poropiti ano ahau, he pena me koe; kua korerotia mai ano ki ahau te kupu a Ihowa e tetahi anahera: i ki mai ia, Whakahokia ia ki a koe, ki tou whare ki te kai taro mana, ki te inu wai. He teka ia nana ki a ia.

19 Heoi hoki ana ia i a ia, a kai taro ana i roto i tona whare, inu wai ana.

20 Na, i a raua e noho ana ki te tepu, ko te putanga mai o te kupu a Ihowa ki te poropiti nana nei ia i whakahoki:

21 A ka karanga ia ki te tangata a te Atua i haere mai nei i Hura, ka mea, Ko ta Ihowa kupu tenei, Na, kua tutu nei koe ki te mangai o Ihowa, a kahore i mau i a koe te ako i ako ai a Ihowa, tou Atua ki a koe,

22 Heoi hoki mai ana koe, kai taro ana, inu wai ana ki te wahi i korero ai ia ki a koe, Kei kai taro, kei inu wai; e kore e tae tou tinana ki te urupa o ou matua.

23 A ka mutu tana kai taro, ka mutu tana inu, na ka whakanohoia e ia te kaihe mona, ara mo te poropiti i whakahokia mai nei e ia.

24 Na, i tona haerenga, ka tutaki tetahi raiona ki a ia, ka whakamate i a ia: a ko tona tinana i akiritia ki te ara, me te kaihe ki tona taha tu ai; ko te raiona ano hoki i tu i te taha o te tinana.

25 Na, ka haere mai nga tangata, ka kite i te tinana i akiritia ra ki te ara, me te raiona e tu ana i te taha o te tinana: ka haere, ka korero i taua mea i te pa i noho ai te poropiti koroheke.

26 A, no te rongonga o taua poropiti, nana nei ia i whakahoki mai i te ara, ka mea ia, Ko te tangata tena a te Atua kihai nei i whakarongo ki te mangai o Ihowa, a hoatu ana ia e Ihowa ki te raiona, a haea iho e ia, whakamatea iho; ko ta Ihowa kupu hoki tena i korero ai ki a ia.

27 Na ka korero ia ki ana tama, ka mea, Whakanohoia taku kaihe, a whakanohoia ana e ratou.

28 Na haere ana ia, a rokohanga atu ko te tinana, he mea akiri ki te ara, me te kaihe raua ko te raiona e tu ana i te taha o te tinana; kihai te tinana i kainga e te raiona, kihai ano te kaihe i haea.

29 Na hapainga ana te tinana o te tangata a te Atua e te poropiti, a whakatakotoria ana ki runga ki te kaihe, whakahokia ana; haere ana ki te pa o te poropiti koroheke ki te tangi, ki te tanu i a ia.

30 Na whakatakotoria ana e ia tona tinana ki roto ki tona ake urupa; a ko ta ratou tangi mona, Aue, e toku teina.

31 A, ka mutu tana tanu i a ia, ka korero ia ki ana tama, ka mea, Kia mate ahau, tanumia ahau ki roto ki te urupa i tanumia ai te tangata a te Atua; hei te taha o ona wheua whakatakoto ai i oku wheua.

32 No te mea tera e tino rite ta Ihowa korero i karangatia e ia mo tenei aata i Peteere, mo nga whare katoa hoki o nga wahi tiketike i nga pa o Hamaria.

33 I muri i tenei kihai a Ieropoama i tahuri i tona ara kino; engari i tahuri ano ki te mea tohunga no roto noa iho i te iwi katoa mo nga wahi tiketike: ahakoa ko wai i hiahia, kua whakatohungatia e ia, kia whai tohunga ai mo nga wahi tiketike.

34 Na meinga ana tenei mea hei hara mo te whare o Ieropoama, hei mea e huna ai, e whakamotitia rawatia ai i te mata o te whenua.