1 Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus­džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus­skausmas motinai.

2 Nedorybės turtai nepadeda, bet teisumas išgelbsti nuo mirties.

3 Viešpats neleidžia badauti teisiajam, bet nedorėlių užgaidų Jis nepatenkina.

4 Tingi ranka daro beturtį, o stropiojo ranka praturtina.

5 Išmintingas sūnus renka vasaros metu, bet sūnus, kuris miega pjūties metu, užtraukia gėdą.

6 Teisusis laiminamas, bet nedorėlio burną dengia smurtas.

7 Teisiųjų atminimas yra palaimintas, o nedorėlių vardas supus.

8 Išmintingas širdimi priims įstatymus, o tauškiantis kvailystes suklups.

9 Dorasis eina saugiais keliais, o kas iškraipo savo kelius, taps žinomas.

10 Kas mirkčioja akimis, sukelia nemalonumų, o tauškiantis kvailystes suklups.

11 Teisiojo burna yra gyvenimo šulinys, bet nedorėlio burną dengia smurtas.

12 Neapykanta sukelia vaidus, o meilė padengia visas nuodėmes.

13 Išmintis randama supratingojo lūpose, o neišmanėlio nugarai skirta rykštė.

14 Išmintingi kaupia žinojimą, o kvailio burna arti pražūties.

15 Turtuolio turtas yra jo tvirtovė, beturčių skurdas­jų pražūtis.

16 Teisiojo triūsas veda į gyvenimą, nedorėlio pasisekimas­į nuodėmę.

17 Kas priima pamokymus, eina gyvenimo keliu, o kas atmeta perspėjimus, klaidžioja.

18 Klastingos lūpos slepia neapykantą, kas platina šmeižtą, tas kvailys.

19 Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

20 Teisiojo liežuvis yra rinktinis sidabras, o nedorėlio širdis nieko neverta.

21 Teisiojo lūpos pamaitina daugelį, kvailiai miršta dėl išminties stokos.

22 Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša.

23 Kvailiui daryti pikta­malonumas, o protingas žmogus turi išmintį.

24 Nedorėlis gaus, ko jis bijosi, teisusis gaus, ko trokšta.

25 Praeina audra, ir nebelieka nedorėlio, bet teisiojo pamatas amžinas.

26 Kaip actas dantims ir dūmai akims, taip tinginys tiems, kurie jį siunčia.

27 Viešpaties baimė pailgina gyvenimą, nedorėlio amžius bus sutrumpintas.

28 Teisiojo viltis teikia džiaugsmą, o nedorėlio lūkestis pražus.

29 Viešpaties kelias­stiprybė doriesiems ir pražūtis piktadariams.

30 Teisieji nesvyruos per amžius, bet nedorėliai negyvens žemėje.

31 Teisiojo burna kalba išmintį, o ydingas liežuvis bus atkirstas.

32 Teisieji kalba, kas naudinga, nedorėlio burna­kas ydinga.

1 Ko nga whakatauki a Horomona. He tama whakaaro nui, ka koa te papa: tena he tama kuware, he utanga nui mo tona whaea.

2 Kahore he rawa o nga taonga o te kino: ma te tika ia te oranga ake i te mate.

3 E kore a Ihowa e tuku i te wairua o te tangata tika kia hemokai: ka pana atu ia e ia te hiahia o te hunga kino.

4 He rawakore te tukunga iho o te ringa ngehe: ma te ringa kakama ia ka hua te taonga.

5 He kohi raumati ta tama ngakau mahara: he whakama ia te rawa a tama moe ngahuru.

6 He manaaki kei te tumuaki o te tangata tika: he arita ia kei te waha o te tangata kino, taupoki ai.

7 Ka manaakitia te maharatanga ki te tangata tika; ka pirau ia te ingoa o te hunga kino.

8 He ngakau whakaaro, ka tahuritia te whakahau: he ngutu wairangi, ka hinga.

9 Ko te tangata haere tika, e haere ora ana: ko te tangata parori ke ona ara, ka mohiotia ia.

10 Ma te whakakini o te kanohi ka puta ai te pouri: ko te ngutu wairangi ia, ka hinga.

11 He puna ora te mangai o te tangata tika; tena ko te mangai o te hunga kino, ka taupokina tera e te mahi nanakia.

12 Ko to te mauahara he whakaoho i nga totohe; ko te aroha he hipoki i nga he katoa.

13 E kitea te whakaaro nui ki nga ngutu o te tangata matau; ko te rakau ia te mea mo te tuara o te ngakaukore.

14 Rongoa ai te hunga whakaaro nui i te matauranga: he whakangaromanga ia kei te hori tonu, te mangai o te wairangi.

15 Ko ona rawa te pa kaha o te tangata taonga: tena ko te hunga kore taonga, hei whakangaromanga to ratou rawakore.

16 Ko te mahi a te tangata tika e ahu ana ki te ora: ko nga hua o te kino ki te hara.

17 Kei te ara ki te ora te tangata e pupuri ana i te kupu ako; ko te tangata ia e kore e pai kia riria tona he, ka kotiti ke.

18 Ko te tangata e huna ana i te mauahara he ngutu teka: a he kuware te tangata e whakapuaki ana i te ngautuara.

19 E kore nga kupu maha e hapa i te kino; he mahara nui ia te tangata he ngutu kokopi nei ona.

20 He hiriwa pai rawa te arero o te tangata tika; ko te ngakau o te hunga kino, he hauwarea rawa.

21 He tokomaha e whangaia ana e nga ngutu o te tangata tika; ka mate ia te hunga kuware, he kore no te ngakau mahara.

22 Ka hua te taonga i ta Ihowa manaaki: kahore hoki e kinakitia e ia ki te pouri.

23 Hei takaro ma te wairangi te mahi he; ma te tangata matau ia ko te whakaaro nui.

24 Ko ta te tangata kino i wehi ai ka tae ano ki a ia; a, ko ta te hunga tika i hiahia ai, ka homai.

25 Pahure rawa ake te tukauati kua kore te hunga kino: tena ko te tangata tika he turanga pumau tera.

26 He winika ki nga niho, he paowa ki nga kanohi: koia ano te mangere ki ona kaiunga.

27 Ko te wehi ki a Ihowa e whakaroa ana i nga ra: ka whakapotoa mai ia nga tau o te hunga kino.

28 Tumanako atu te hunga tika, koa iho; tumanako atu te hunga kino, ngaro iho.

29 He kaha mo te tangata tika ta Ihowa ara; he whakangaromanga ia mo nga kaimahi i te kino.

30 E kore te tangata tika e whakangaueuetia a ake ake; e kore ia e nohoia e te hunga kino te whenua.

31 Ko te mangai o te tangata tika hua ana te whakaaro nui; ka tapahia ia te arero whanoke.

32 E mohio ana nga ngutu o te tangata tika ki nga mea ka manakohia; he whanoke ia e whakapuakina ana e te mangai o te hunga kino.