1 Žmogus paruošia savo širdį, bet nuo Viešpaties priklauso jo burnos atsakymas.

2 Visi žmogaus keliai atrodo geri jo paties akyse, bet Viešpats pasveria dvasią.

3 Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks.

4 Viešpats viską sukūrė dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.

5 Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susijungtų, jie neišvengs bausmės.

6 Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto.

7 Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo.

8 Geriau mažai su teisumu negu didelis pelnas nesąžiningai.

9 Žmogaus širdis planuoja savo kelią, bet Viešpats nukreipia jo žingsnius.

10 Dieviškas sprendimas karaliaus lūpose, ir jo burna nenusikalsta teisme.

11 Teisingi svarsčiai ir svarstyklės yra Viešpaties, visi svarsčiai maišelyje yra Jo darbas.

12 Karalius bjaurisi nedorybėmis, nes jo sostas įtvirtintas teisingumu.

13 Karaliams patinka teisios lūpos, ir jie mėgsta tuos, kurie kalba tiesą.

14 Karaliaus pyktis yra mirties pasiuntinys, bet išmintingas žmogus gali jį nuraminti.

15 Karaliaus veido šviesoje gyvenimas, jo palankumas kaip vėlyvasis lietus.

16 Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas­už sidabrą.

17 Teisiojo kelias­šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę.

18 Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė­prieš žlugimą.

19 Geriau būti nuolankios dvasios su romiaisiais, negu dalintis grobį su išdidžiaisiais.

20 Kas išmintingai tvarko reikalus, susilauks sėkmės; palaimintas, kuris pasitiki Viešpačiu.

21 Išmintingas širdyje bus vadinamas sumaniu, ir švelniais žodžiais lengviau įtikinti.

22 Supratimas yra gyvybės šaltinis tam, kas jį turi; kvailių pamokymas­kvailystė.

23 Išmintingojo širdis moko jo burną ir prideda išmanymo jo lūpoms.

24 Malonūs žodžiai yra kaip medus­saldūs sielai ir sveiki kūnui.

25 Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

26 Kas dirba, dirba dėl savęs, nes jo burna verčia jį.

27 Bedievis žmogus iškasa blogį, ir jo lūpose tarsi deganti ugnis.

28 Ydingas žmogus sukelia vaidus, ir plepys išskiria draugus.

29 Smurtininkas vilioja savo artimą ir veda jį blogu keliu.

30 Jis užsimerkia, planuodamas niekšybę, prikandęs lūpas, vykdo savo piktus sumanymus.

31 Žili plaukai­šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje.

32 Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis­už tą, kuris užima miestą.

33 Burtas metamas į skverną, bet jo išsidėstymas priklauso nuo Viešpaties.

1 Ko nga whakatakataka a te ngakau na te tangata; engari ko te kupu whakahoki a te arero na Ihowa.

2 Ko nga ara katoa o te tangata he ma ki ona ake kanohi; ko Ihowa ia ki te pauna i nga wairua.

3 Utaina au mahi ki runga ki a Ihowa, a ka whakapumautia ou whakaaro.

4 He mea hanga na Ihowa nga mea katoa mo tona tutukitanga, mo tona: ae ra, ko te tangata kino hoki mo te ra o te kino.

5 He mea whakarihariha na Ihowa te hunga ngakau whakakake katoa; ahakoa pupuri te ringa ki te ringa, e kore ia e kore te whiua.

6 Ko te mahi tohu tangata me te pono hei pure mo te kino; ma te wehi hoki ki a Ihowa ka mawehe atu ai te tangata i te kino.

7 Ki te pai a Ihowa ki nga ara o te tangata, ka meinga e ia ona hoariri nei ano kia mau te rongo ki a ia.

8 He pai ake te mea iti i runga i te tika, i nga hua maha ki te kahore he tika.

9 Ko te ngakau o te tangata hei whakaaro i tona ara; ko Ihowa ia hei whakatika i tona hikoi.

10 He kupu atua kei nga ngutu o te kingi; e kore tona mangai e poka ke ina whakawa.

11 Ko te taimaha tika, ko te pauna tika, na Ihowa; he mahi nana nga kohatu katoa o te putea.

12 He mea whakarihariha ki nga kingi te mahi i te kino; na te tika hoki i u ai te torona.

13 He mea ahuareka ki nga kingi nga ngutu tika: e aroha ana hoki ratou ki te tangata e korero tika ana.

14 Ko te riri o te kingi ano he karere mo te mate: engari ka whakamarietia e te tangata whakaaro nui.

15 He ora kei te marama o te mata o te kingi: a ko tana manako he rite ki te kapua o to muri ua.

16 Ko te whiwhi ki te whakaaro nui, ano te pai! pai atu i te whiwhi ki te koura; ko te whiwhi hoki ki te matauranga te mea e hiahiatia nuitia atu i te hiriwa.

17 Ko te huanui o te hunga tika he mawehe atu i te kino: ko te tangata e whai whakaaro ana ki tona ara, ka mau tona wairua.

18 Haere ai te whakakake i mua o te whakangaromanga, te wairua whakapehapeha i mua i te hinganga.

19 Ko te ngakau whakaiti i waenga i te hunga rawakore, pai atu i te uru ki te tuwahanga taonga a te hunga whakakake.

20 Ko te tangata e tahuri ana ki te kupu, ka kite i te pai: a ko te tangata e whakawhirinaki ana ki a Ihowa, ka hari.

21 Ka kiia te whakaaro nui he matau; ma te reka hoki o nga ngutu ka neke ai te mohio.

22 Ko te matauranga te puna o te ora mo te tangata i whiwhi ki tera; ko te ako ia mo te hunga wairangi ko to ratou wairangi ano.

23 Ma te ngakau o te tangata whakaaro nui e tohutohu tona mangai, e apiti hoki he kupu mohio ki ona ngutu.

24 Ko nga kupu matareka ano kei te honikoma, he reka ki te wairua, he rongoa ki nga wheua.

25 Tera he ara e tika ana ki te titiro a te tangata; ko tona mutunga ia ko nga ara ki te mate.

26 Ko te hiahia o te tangata e mahi ana, e mahi ana mona; no te mea e akiakina ana ia e tona mangai.

27 E whakatakoto ana te tangata tikangakore i te kino, a kei ona ngutu ano he ahi e ka ana.

28 Ko ta te tangata whanoke he titaritari i te raruraru; ko ta te tangata kawekawe korero he wehewehe i nga hoa tupu.

29 Whakawai ai te tangata nanakia i tona hoa, kawe ai i a ia ki te huarahi kahore i pai.

30 Ko te tangata e whakamoe ana i ona kanohi, e mea ana kia whakaaroa ai e ia nga mea whanoke; ko te tangata e kokopi ana i ona ngutu e whakatutuki ana i te kino.

31 He karauna kororia te mahunga hina, e ka kitea i runga i te ara o te tika.

32 Engari rawa te tangata manawanui i te tangata kaha, te tangata e pehia ana e ia tona wairua i te tangata i horo ai te pa.

33 E maka ana te rota ki roto ki te kokorutanga o te kakahu; kei a Ihowa ia te tikanga katoa.