1 Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais,

2 nes jie mąsto apie smurtą ir kalba apie apgaulę.

3 Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu.

4 Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų.

5 Išmintingas žmogus yra stiprus, ir pažinimas padidina jėgas.

6 Kariaudamas klausyk išmintingų patarimų; daug patarėjų suteikia saugumą.

7 Kvailiui išmintis nepasiekiama, pasitarimuose jis neatveria burnos.

8 Kas planuoja daryti pikta, bus vadinamas nedoru žmogumi.

9 Planuoti kvailystes yra nuodėmė; žmonės bjaurisi niekintoju.

10 Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas.

11 Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti.

12 Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino? Jis stebi tavo sielą ir visa žino, ir atlygins žmogui pagal jo darbus.

13 Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras, ir korį, nes jis saldus tavo liežuviui.

14 Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.

15 Netykok, nedorėli, prie teisiojo namų ir nedrumsk jam ramybės.

16 Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.

17 Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa,

18 kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.

19 Nesijaudink dėl piktadarių ir nepavydėk nedorėliams.

20 Piktadarys neturi ateities, o nedorėlio žiburys užges.

21 Mano sūnau, bijok Viešpaties ir karaliaus, nesusidėk su maištininkais.

22 Jų pražūtis ateis netikėtai, ir kas žino, ko jie susilauks nuo tų dviejų.

23 Tai taip pat išmintingiems. Būti šališkam teisme yra negerai.

24 Kas sako nedorėliui, kad jis teisus, tą keiks jo tauta ir juo bjaurėsis.

25 Tie, kurie jį sudraus, bus mėgstami, ir palaiminimai užgrius juos.

26 Tinkamas atsakymas yra kaip pabučiavimas.

27 Atlik darbus laukuose, paruošk tinkamai dirvą ir tada statyk savo namus.

28 Neliudyk neteisingai prieš savo artimą ir neapgaudinėk.

29 Nesakyk: "Kaip jis man padarė, taip aš jam padarysiu; aš atlyginsiu jam".

30 Aš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną.

31 Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus.

32 Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau:

33 "Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas,

34 ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas".

1 Kei hae koe ki te hunga kino, kaua hoki e hiahia hei hoa mo ratou.

2 Ko ta to ratou ngakau hoki e whakaaro ai, he tukino, ko ta o ratou ngutu e korero ai, he whanoke.

3 Ma te whakaaro nui ka hanga ai te whare, a ma te matauranga ka u ai:

4 Ma te mohio hoki ka ki ai nga ruma i nga taonga utu nui katoa, i nga mea ahuareka.

5 He kaha te tangata whakaaro nui; ae, e whakanuia ana e te tangata mohio te kaha.

6 Na kia pai te ngarahu ina anga koe ki te whawhai: kei te tokomaha hoki o nga kaiwhakatakoto whakaaro te ora.

7 He tiketike rawa te whakaaro nui mo te wairangi: e kore e kuihi tona mangai i te kuwaha.

8 Ko te tangata e whakaaro ana ki te kino, ka kiia he whanoke.

9 He hara te whakaaro wairangi: he mea whakarihariha ano ki te tangata te tangata whakahi.

10 Ki te ngoikore koe i te ra o te he, he iti tou kaha.

11 Whakaorangia te hunga e kawea atu ana ki te mate, a puritia mai hoki e koe te hunga e meatia ana kia whakamatea.

12 Ki te mea koe, Nana, kihai tenei i mohiotia e matou: kahore ianei te kaipauna ngakau i te whakaaro ki tera? a, ko te kaitiaki o tou wairua, kahore ranei ia e mohio? e kore ranei e homai e ia ki te tangata kia rite ki tana mahi?

13 Kainga, e taku tama, te honi, he pai hoki; me te honikoma, he mea reka hoki ki tou mangai:

14 Ka mohio ai koe ki te whakaaro nui, he mea ki tou wairua: ki te kitea e koe, he tukunga iho ano tona, e kore hoki tau i tumanako ai e hatepea.

15 Kaua, e te tangata kino, e whanga ki te nohoanga o te tangata tika; kei tukino koe ki tona takotoranga.

16 E hinga ana hoki te tangata tika, e whitu hinganga, ka ara ake ano: ka whakataka ia te hunga kino e te he.

17 Kaua e harakoa ki te hinga tou hoariri, kaua hoki tou ngakau e hari ina taka ia:

18 Kei kite a Ihowa, a ka he ki tana titiro, a ka tahuri atu tona riri i a ia.

19 Kei mamae koe, he mea mo nga kaimahi i te kino, kei hae hoki ki te hunga kino.

20 Kahore hoki he mutunga pai ki te tangata kino; ka keto hoki te rama a te hunga kino.

21 E taku tama, e wehi ki a Ihowa, ki te kingi hoki: a, kaua e whakauru noa atu ki te hunga e mea ana ki te whakaputa ke.

22 No te mea ka puta tata te aitua mo ratou: a ko wai ka mohio ki te whakangaromanga o raua tokorua?

23 He whakatauki ano hoki enei na te hunga whakaaro nui. Ehara i te mea pai kia whakaaro ki te kanohi tangata ina whakawa.

24 Ko te tangata e mea ana ki te tangata kino, He tika koe; ka kanga nga iwi ki a ia, ka whakarihariha nga tauiwi ki a ia.

25 Otiia ka koa nga ngakau o te hunga e riria ai tona he, ka tau iho ano hoki te manaaki pai ki runga ki a ratou.

26 Ka kihia e ia nga ngutu e whakahoki ana i nga kupu tika.

27 Meinga kia takoto pai tau mahi i waho, kia rite hoki hei meatanga mau i te mara; muri iho ka hanga i tou whare.

28 Kaua koe e tu hei kaiwhakaatu he mo tou hoa, i te mea kahore he take; a kaua e tinihanga ki ou ngutu.

29 Kaua e ki, Ka meatia ano e ahau ki a ia tana i mea ai ki ahau; ka rite ki ta te tangata mahi taku e whakahoki ai ki a ia.

30 I haere ahau i te taha o te mara a te mangere, i te taha hoki o te mara waina a te tangata kahore ona mahara;

31 Na, kua tupuria katoatia e te tataramoa, kapi tonu te mata o te mara i te ongaonga, a ko to reira taiepa kohatu kua oti te wahi.

32 Katahi ahau ka titiro, ka ata whakaaroaro: ka kite ahau, a ka hopu mai hei ako moku.

33 Kia iti ake nei te wahi e parangia ai, kia iti ake nei te moe, kia iti ake te kotuituitanga o nga ringa ka moe ai:

34 Ka pera te haerenga mai o tou muhore ano he kaipahua; o tou rawakore hoki ano he tangata mau patu.