1 Šitie atėjo pas Dovydą į Ciklagą, kai jis dar turėjo slėptis nuo Kišo sūnaus Sauliaus; jie priklausė prie karžygių ir padėjo jam kovose.

2 Jie buvo ginkluoti lankais ir sugebėjo tiek dešiniąja, tiek kairiąja ranka svaidyti akmenis bei šaudyti strėlėmis; jie buvo Sauliaus giminaičiai iš Benjamino giminės.

3 Ahiezeras buvo jų vadas, po to Jehoašas, abu Šemavos iš Gibėjos sūnūs; Azmaveto sūnūs­Jezielis ir Peletas, Beracha ir anatotietis Jehuvas;

4 gibeonietis Išmaja­karžygys, trisdešimties viršininkas; gederiečiai Jeremija, Jahazielis, Johananas ir Jehozabadas;

5 harifai Eluzajas, Jerimotas, Bealija, Šemarijas ir Šefatijas;

6 koritai Elkana, Išijas, Azarelis, Joezeras ir Jašobamas;

7 Jerohamo sūnūs­Joela ir Zebadija iš Gedoro.

8 Dovydui besislapstant dykumoje, jo pusėn perėjo Gado giminės narsūs vyrai, patyrę kariai, tinkami karo žygiui, sugebą vartoti skydą ir ietį. Savo narsumu jie prilygo liūtui, o eiklumu­kalnų gazelei.

9 Vyriausiasis iš jų buvo Ezeras, antras­Abdija, trečias­Eliabas,

10 ketvirtas­Mišmana, penktas­ Jeremija,

11 šeštas­Atajas, septintas­Elielis,

12 aštuntas­Johananas, devintas­Elzabadas,

13 dešimtas­Jeremijas, vienuoliktas­Machbanajas.

14 Šitie buvo gadų kariuomenės vadai, vadovavę nuo šimto iki tūkstančio kareivių.

15 Jie persikėlė per Jordaną, kai upė buvo išsiliejusi iš savo krantų pirmą metų mėnesį, ir privertė trauktis visus iš slėnių į rytus ir į vakarus.

16 Kai kurie iš Benjamino ir Judo karių atėjo pas Dovydą į tvirtovę.

17 Dovydas išėjo jų pasitikti ir kalbėjo jiems: "Jei atėjote pas mane taikingai, norėdami man padėti, aš nuoširdžiai priimsiu jus, o jei atėjote mane išduoti priešams, nors aš jums nieko blogo nepadariau, tegul mūsų tėvų Dievas mato ir teisia".

18 Tuomet dvasia nužengė ant Amasajo, jų vyriausiojo, ir jis tarė: "Dovydai, Jesės sūnau, mes tavo ir su tavimi! Ramybė tau ir ramybė tavo pagalbininkams, nes tau padeda tavo Dievas!" Tuomet Dovydas juos priėmė ir paskyrė savo kariuomenės būrių viršininkais.

19 Ir iš Manaso giminės kai kurie perėjo į Dovydo pusę, kai jis atžygiavo su filistinais prieš Saulių. Tačiau jis nekovojo drauge su jais, nes filistinų kunigaikščiai pasitarė ir pasiuntė jį atgal, sakydami: "Ant mūsų galvų jis pereis į savo valdovo Sauliaus pusę".

20 Dovydui žygiuojant į Ciklagą, iš Manaso pusės perėjo Adnachas, Jehozabadas, Jediaelis, Mykolas, Jehozabadas, Elihuvas ir Ciletajas, Manaso tūkstantininkai.

21 Jie padėjo Dovydui prieš užpuolikus, nes jie visi buvo narsūs vyrai ir kariuomenės vadai.

22 Kas dieną žmonės ateidavo pas Dovydą padėti jam; susidarė didelė kariuomenė, lyg Dievo kariuomenė.

23 Dovydui esant Hebrone, didelis skaičius ginkluotų karių atvyko jam atiduoti Sauliaus karalystę pagal Viešpaties pažadą.

24 Judo ginkluotų skydais ir ietimis vyrų buvo šeši tūkstančiai aštuoni šimtai;

25 Simeono­septyni tūkstančiai šimtas,

26 Levio­keturi tūkstančiai šeši šimtai.

27 Be to, aaronitų vado Jehojados­ trys tūkstančiai septyni šimtai,

28 Cadoko, narsaus ir pasižymėjusio jaunuolio, ir jo tėvo namų­ dvidešimt du vadai;

29 Benjamino, Sauliaus giminaičių,­trys tūkstančiai; iki to laiko dauguma iš jų buvo ištikimi Sauliui.

30 Efraimo­dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai narsių, pagarsėjusių vyrų.

31 Iš pusės Manaso giminės­aštuoniolika tūkstančių, pašauktų vardais, atvyko paskelbti Dovydą karaliumi.

32 Isacharo vyrų, kurie suprato laikus ir žinojo, ką Izraelis turi daryti, atvyko du šimtai viršininkų su visais savo kariais;

33 Zabulono patyrusių, patikimų ir ginkluotų karių­penkiasdešimt tūkstančių, pasiryžusių padėti Dovydui.

34 Naftalio­tūkstantis vadų ir trisdešimt septyni tūkstančiai ginkluotų skydais ir ietimis vyrų;

35 Dano patyrusių karių­dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai;

36 Ašero tinkamų karo žygiui karių­ keturiasdešimt tūkstančių;

37 Iš kitos Jordano pusės rubenų, gadų ir pusės Manaso giminės tinkamai ginkluotų karių­šimtas dvidešimt tūkstančių.

38 Visi šitie kariai, galintys eiti rikiuotėje, atėjo į Hebroną, pasiryžę paskelbti Dovydą viso Izraelio karaliumi. Visi kiti izraelitai taip pat buvo vieningai nusiteikę paskelbti Dovydą karaliumi.

39 Pas Dovydą jie buvo tris dienas, valgydami ir gerdami, nes jų broliai buvo aprūpinę juos.

40 Net Isacharo, Zabulono ir Naftalio kaimynai asilais, kupranugariais, mulais ir jaučiais gabeno jiems maisto: figų papločių, džiovintų vynuogių, vyno, aliejaus ir daugybę avių; džiaugsmas buvo visame Izraelyje.

1 Ora, estes são os que vieram ter com Davi a Ziclague, enquanto estava escondido por causa de Saul, filho de Quis; e eram dos homens poderosos que lhe ajudavam na guerra.

2 Tinham por arma o arco, e usavam tanto da mão direita como da mão esquerda em arremessarem pedras com fundas e em dispararem setas dos arcos; eram dos irmãos de Saul de Benjamim.

3 O chefe era Aiezer, em seguida Joás, filhos de Semaa, gibeatita; Jeziel e Pelete, filhos da Azmavete; Beraca e Jeú, anatotita;

4 Ismaías, gibeonita, homem poderoso entre os trinta e comandante deles, e Jeremias, Jaaziel, Joanã e Jozabade, gederatita;

5 Eluzai, Jerimote, Bealias, Semarias, Sefatias, harufita;

6 Elcana, Issias, Azareel, Joezer e Jasobeão, coraítas;

7 Joela e Zebadias, filhos de Jeroão de Gedor.

8 Dos gaditas desertaram para Davi ao lugar forte no deserto, homens ilustres em valor, preparados para a guerra, que sabiam manejar escudo e lança. Os seus rostos eram como de leões, e eles tão velozes como as corças sobre os montes.

9 O chefe era Ezer, o segundo Obadias, o terceiro Eliabe,

10 o quarto Mismana, o quinto Jeremias,

11 o sexto Atai, o sétimo Eliel,

12 o oitavo Joanã, o nono Elzabade,

13 o décimo Jeremias, o undécimo Macbanai.

14 Estes, dos filhos de Gade, foram capitães do exército: o que era menor valia por cem homens, e o maior por mil.

15 Estes são os que passaram o Jordão no primeiro mês, quando ele trasbordava por todas as suas ribeiras; e puseram em fugida a todos os que habitavam nos vales, ao oriente e ao ocidente.

16 Também vieram dos filhos de Benjamim e de Judá ter com Davi ao lugar forte.

17 Davi saiu-lhes ao encontro e disse-lhes: Se vierdes ter comigo pacificamente para me socorrer, unir-se-á o meu coração convosco; se, porém, vierdes para me entregar aos meus adversários, não havendo mal nas minhas mãos, olhe para isso o Deus de nossos pais e seja juiz.

18 Então veio o espírito sobre Amasai, que era chefe dos trinta, e ele disse: Somos teus, ó Davi, e do teu lado, ó filho de Jessé; paz, paz seja contigo, e paz seja com os que te ajudam, porque o teu Deus te ajuda. Davi recebeu-os, e fê-los capitães de tropas.

19 Também de Manassés desertaram alguns para Davi, quando veio com os filisteus contra Saul para pelejar (porém não os ajudou, porque os régulos dos filisteus, tendo feito conselho, o despediram, dizendo: Ele com perigo das nossas vidas passará para o seu amo Saul).

20 Voltando ele para Ziclague, de Manassés desertaram para ele: Adna, Jozabade, Jediael, Micael, Jozabade, Eliú e Ziletai, capitães de mil com Manassés.

21 Deram auxílio a Davi contra a tropa de salteadores, porque todos eles eram ilustres em valor, e foram capitães no exército.

22 De dia em dia concorriam a Davi para o auxiliarem, até que se fez um grande exército como o exército de Deus.

23 Estes são os números dos cabeças dos que estavam armados para a guerra, que vieram ter com Davi, em Hebrom, para lhe transferirem o reino de Saul, segundo a palavra de Jeová.

24 Os filhos de Judá, que traziam escudos e lanças, seis mil e oitocentos, armados para a guerra.

25 Dos filhos de Simeão, homens valentíssimos para a guerra, sete mil e cem.

26 Dos filhos de Levi, quatro mil e seiscentos.

27 Joiada foi o chefe da casa de Arão, e com ele três mil e setecentos;

28 e Zadoque mancebo ilustre em valor, e da casa de seu pai vinte e dois capitães.

29 Dos filhos de Benjamim, irmãos de Saul, três mil; porque até então a maior parte deles se tinham conservado fiéis à casa de Saul.

30 Dos filhos de Efraim, vinte mil e oitocentos, ilustres em valor, e de nome nas casas de seus pais.

31 Da meia tribo de Manassés, dezoito mil, que foram designados por nome para virem fazer rei a Davi.

32 Dos filhos de Issacar, homens que tinham a inteligência dos tempos, para saberem o que Israel devia fazer; os cabeças deles eram duzentos; e todos os seus irmãos seguiram o seu mandamento.

33 De Zebulom cinqüenta mil que podiam sair no exército, pôr-se em campo, providos de toda a sorte de instrumentos de guerra, e ordenar a batalha. Não eram de coração dobre.

34 De Naftali mil capitães, e com eles trinta e sete mil que levavam escudo e lança.

35 Dos danitas vinte e oito mil e seiscentos, que podiam pôr-se em campo.

36 De Aser quarenta mil, que podiam sair no exército e pôr-se em campo.

37 Da banda dalém do Jordão dos rubenitas, dos gaditas e da meia tribo de Manassés, providos de toda a sorte de instrumentos de guerra, cento e vinte mil.

38 Todos estes, sendo guerreiros, que sabiam ordenar a batalha, vieram com coração perfeito a Hebrom, para constituir a Davi rei sobre todo o Israel; e todo o resto também de Israel estava de um só coração em constituir rei a Davi.

39 Permaneceram ali com Davi três dias, comendo e bebendo, porque seus irmãos lhes tinham feito provisões.

40 Além disso os que estavam perto, até Issacar, Zebulom e Naftali, traziam em jumentos, em camelos, em machos e em bois, pão, comidas de farinha, pastas de figos, cachos de passas, vinho, azeite, bois e ovelhas em abundância; porque havia regozijo em Israel.