1 Taip jie atnešė Dievo skrynią ir, padėję ją į palapinę, kurią Dovydas jai paruošė, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas Dievo akivaizdoje.

2 Dovydas, baigęs aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, palaimino tautą Viešpaties vardu

3 ir išdalino visiems izraelitams, vyrams bei moterims, kiekvienam po duonos kepalą, mėsos gabalą ir vynuogių pyragaitį.

4 Dalį levitų Dovydas paskyrė tarnauti prieš Viešpaties skrynią, kad garbintų, dėkotų ir šlovintų Viešpatį, Izraelio Dievą.

5 Asafą paskyrė vyriausiuoju, po jo­Zachariją, Jejelį, Šemiramotą, Jehielį, Matitiją, Eliabą, Benają, Obed Edomą; Jejelį paskyrė groti arfomis ir psalteriais, o Asafas skambino cimbolais.

6 Kunigą Benają ir Jahazielį paskyrė nuolat trimituoti prie Dievo Sandoros skrynios.

7 Tą dieną Dovydas pirmą kartą pamokė Asafą su broliais dėkoti Viešpačiui šia giesme:

8 "Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo. Skelbkite tautose Jo darbus.

9 Giedokite Jam, skambinkite Jam. Garsinkite visus Jo stebuklus.

10 Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegul džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.

11 Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Ieškokite nuolat Jo veido.

12 Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų tartus sprendimus.

13 Jūs, Jo tarno Izraelio palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.

14 Jis yra Viešpats, mūsų Dievas, visoje žemėje galioja Jo sprendimai.

15 Atsiminkite per amžius Jo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,

16 sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.

17 Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu ir Izraeliui amžina sandora,

18 sakydamas: ‘Aš tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį’.

19 Jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje.

20 Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.

21 Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo karalius dėl jų:

22 ‘Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto’.

23 Visos šalys, giedokite Viešpačiui, kiekvieną dieną skelbkite Jo išgelbėjimą,

24 apsakykite pagonims Jo garbę ir Jo stebuklus visoms tautoms.

25 Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, bijotinas labiausiai iš visų dievų.

26 Visi tautų dievai yra stabai, bet Viešpats sukūrė dangų.

27 Šlovė ir garbė Jo akivaizdoje, galia ir džiaugsmas su Juo.

28 Pripažinkite Viešpačiui, tautų giminės, pripažinkite Viešpačiui garbę ir galybę!

29 Atiduokite Viešpačiui šlovę, priderančią Jo vardui, atneškite auką ir ateikite pas Jį. Garbinkite Viešpatį šventumo grožyje.

30 Visa žemė tesudreba prieš Jį! Tvirtai stovi pasaulis.

31 Tesilinksmina dangūs ir tedžiūgauja žemė. Tegul skamba tautose: ‘Viešpats karaliauja!’

32 Tegul jūra šniokščia ir visa, kas joje! Tegul linksminasi laukai ir visa, kas juose!

33 Tada miško medžiai giedos Viešpaties akivaizdoje, nes Jis ateina žemės teisti.

34 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras ir Jo gailestingumas amžinas.

35 Sakykite: ‘Išvaduok mus, Dieve, mūsų gelbėtojau! Surink mus ir išlaisvink iš pagonių, kad dėkotume Tavo šventam vardui ir girtumėmės Tavo šlove’.

36 Garbė Viešpačiui, Izraelio Dievui, per amžių amžius". Visa tauta tarė: "Amen", ir šlovino Viešpatį.

37 Taigi jis paliko Asafą ir jo brolius nuolat tarnauti priešais Viešpaties Sandoros skrynią, atliekant kasdienę tarnystę,

38 taip pat Obed Edomą bei jo brolius, šešiasdešimt aštuonis; Obed Edomas, Jedutūno sūnus ir Hosa buvo vartininkai.

39 Kunigą Cadoką ir jo brolius kunigus paskyrė prie Viešpaties palapinės Gibeono aukštumoje

40 nuolat, rytą ir vakare, aukoti Viešpačiui deginamąsias aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir daryti visa, kas parašyta Viešpaties įstatyme, kurį Jis davė Izraeliui.

41 Hemaną, Jedutūną ir kitus, pašauktus vardais, paskyrė dėkoti Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas.

42 Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus, cimbolus ir kitus instrumentus giesmėms pritarti. Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartininkais.

43 Po to visi išsiskirstė į savo namus; Dovydas sugrįžo palaiminti savo namiškių.

1 Levaram a arca de Deus, e colocaram-na no meio da tenda que Davi tinha armado; e ofereceram holocaustos e ofertas pacíficas diante de Deus.

2 Tendo Davi acabado de oferecer os holocaustos e ofertas pacíficas, abençoou ao povo em nome de Jeová.

3 Distribuiu a todos de Israel um por um, tanto a homens como a mulheres, um pão, um pedaço de carne, e um cacho de passas.

4 Designou dentre os levitas os que haviam de ministrar diante da arca de Jeová, e de celebrar e louvar a Jeová e de lhe agradecer, a saber:

5 Asafe, o chefe, Zacarias, o segundo depois dele, Jeiel, Semiramote, Jeiel, Matitias, Eliabe, Benaia, Obede-Edom e Jeiel, com alaúdes e harpas, e Asafe com címbalos que soavam alto;

6 e os sacerdotes Benaia e Jaaziel tocavam continuamente as trombetas diante da arca da aliança de Deus.

7 Então nesse dia foi que Davi pela primeira vez ordenou que pelo ministério de Asafe e de seus irmãos, se dessem ações de graças.

8 Louvai a Jeová, invocai o seu nome; Fazei conhecidos entre os povos os seus feitos.

9 Cantai-lhe, cantai-lhe louvores; Falai de todas as suas obras maravilhosas.

10 Gloriai-vos no seu santo nome: Alegre-se o coração dos que buscam a Jeová.

11 Buscai a Jeová e a sua fortaleza, Buscai a sua face para sempre.

12 Lembrai-vos das obras maravilhosas que ele tem feito: Das suas maravilhas e dos juízos da sua boca,

13 Vós, semente de Israel, seu servo, Vós, filhos de Jacó, seus escolhidos.

14 Ele é Jeová nosso Deus: Os seus juízos estão em toda a terra.

15 Lembrai-vos para sempre da sua aliança: A palavra que prescreveu para mil gerações;

16 Da aliança que fez com Abraão, E do seu juramento a Isaque,

17 Ele a confirmou a Jacó como estatuto, A Israel como aliança eterna,

18 Dizendo: A ti te darei a terra de Canaã, A porção da vossa herança,

19 Sendo que éreis poucos em número, Sim, mui poucos, e peregrinos nela.

20 Andaram de nação em nação, E dum reino para outro povo.

21 A ninguém permitiu que lhes fizesse o mal, E por amor deles repreendeu a reis,

22 Dizendo: Não toqueis os meus ungidos, E não façais o mal aos meus profetas.

23 Cantai a Jeová, ó terra toda; Anunciai de dia em dia a sua salvação.

24 Publicai a sua glória entre as nações, As suas obras maravilhosas entre todos os povos,

25 Porque grande é Jeová, e mui digno de louvor: Ele é também mais temível do que todos os deuses.

26 Todos os deuses dos povos são ídolos, Mas Jeová fez os céus.

27 Honra e majestade acham-se diante dele, Fortaleza e alegria na sua morada.

28 Tributai a Jeová, ó famílias dos povos, Tributai a Jeová glória e fortaleza.

29 Tributai a Jeová a glória devida ao seu nome: Trazei uma oferta, e vinde à sua presença; Adorai a Jeová na beleza da santidade.

30 Trema diante dele toda a terra: O mundo se acha firmado, de maneira que se não pode mover.

31 Alegrem-se os céus e regozije-se a terra; Que digam entre as nações: Jeová reina.

32 Brama o mar e a sua plenitude, Exulte o campo e tudo quanto há nele;

33 Então as árvores do bosque cantarão de regozijo diante de Jeová, Porque ele vem julgar a terra.

34 Dai graças a Jeová, porque é bom; Pois a sua misericórdia dura para sempre.

35 E dizei: Salva-nos, ó Deus da nossa salvação, Ajunta-nos e livra-nos das nações, Para que demos graças ao teu santo nome, E exultemos em teu louvor.

36 Bendito seja Jeová, Deus de Israel, Desde a eternidade até a eternidade, Todo o povo disse: Amém, e louvou a Jeová.

37 Davi deixou ali perante a arca da aliança de Jeová a Asafe e seus irmãos, para ministrarem continuamente diante dela, segundo exigia a obra de cada dia;

38 também deixou a Obede-Edom com seus irmãos, em número de sessenta e oito; e a Obede-Edom, filho de Jedutum, e a Hosa, para serem porteiros:

39 e ao sacerdote Zadoque e aos sacerdotes, seus irmãos, diante do tabernáculo de Jeová, no alto que havia em Gibeom,

40 para oferecerem holocaustos a Jeová continuamente de manhã e de tarde sobre o altar de holocaustos, segundo tudo o que está escrito na lei que Jeová ordenou a Israel;

41 e juntamente com eles a Hemã, a Jedutum e aos mais que foram escolhidos, que foram nominalmente designados, para darem graças a Jeová, porque a sua misericórdia dura para sempre;

42 e com eles a Hemã e a Jedutum que tinham trombetas e címbalos para os que haviam de tocar alto, e instrumentos para os cânticos de Deus; e os filhos de Jedutum para serem porteiros,

43 Foi-se todo o povo cada um para sua casa; e voltou Davi para abençoar a sua casa.