1 Dovydas, nugalėjęs filistinus, atėmė iš jų Gatą ir nuo jo priklausomus miestelius.

2 Nugalėjęs Moabą, jis padarė moabitus savo pavaldiniais ir privertė mokėti jam duoklę.

3 Po to Dovydas sumušė Hemato krašte Cobos karalių Hadadezerą, kai jis kariavo, norėdamas išplėsti savo valdžią iki Eufrato upės.

4 Dovydas atėmė iš jo tūkstantį kovos vežimų, paėmė nelaisvėn septynis šimtus raitelių ir dvidešimt tūkstančių pėstininkų. Jis pakirto žirgams kojas ir pasilaikė sau žirgų tik dėl šimto kovos vežimų.

5 Kai Damasko sirai atėjo į pagalbą Cobos karaliui Hadadezerui, Dovydas nukovė dvidešimt du tūkstančius sirų.

6 Dovydas paskyrė įgulas Damaske. Sirai tapo Dovydo tarnais ir mokėjo jam duoklę. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo.

7 Dovydas paėmė Hadadezero tarnų auksinius skydus ir juos parsigabeno į Jeruzalę.

8 Iš Tibhato ir Kūno, Hadadezero miestų, Dovydas parsigabeno labai daug vario. Iš jo Saliamonas padirbdino baseiną, kolonas ir varinius indus.

9 Hemato karalius Tojas, išgirdęs, kad Dovydas sumušė Sobos karaliaus Hadadezerio kariuomenę,

10 siuntė savo sūnų Adoramą pasveikinti karalių Dovydą, laimėjusį karą prieš Hadadezerą. Tojas dažnai kariaudavo su Hadadezeru. Jis atsiuntė auksinių, sidabrinių ir varinių indų.

11 Tuos daiktus karalius Dovydas paskyrė Viešpačiui kartu su sidabru ir auksu iš edomitų, moabitų, amonitų, filistinų bei amalekiečių.

12 Cerujos sūnus Abišajas sumušė Druskos slėnyje aštuoniolika tūkstančių edomitų.

13 Jis paskyrė įgulas Edome. Edomitai tapo Dovydo tarnais. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo.

14 Dovydas karaliavo visame Izraelyje ir vykdė teisingumą bei teismą visai tautai.

15 Cerujos sūnus Joabas buvo kariuomenės vadas, Ahiludo sūnus Juozapatas­metraštininkas,

16 Ahitubo sūnus Cadokas ir Abjataro sūnus Abimelechas buvo kunigai, Šavša­raštininkas,

17 Jehojados sūnus Benaja buvo keretų ir peletų viršininkas, o Dovydo sūnūs buvo aukšti pareigūnai prie karaliaus.

1 Depois disto feriu Davi os filisteus, subjugou-os e tomou das mãos deles a Gate e suas aldeias.

2 Também feriu a Moabe; os moabitas tornaram-se servos de Davi, e pagavam tributos.

3 Também Davi feriu a Hadadezer, rei de Zobá, até Hamate, quando ia estabelecer o seu domínio junto ao rio Eufrates.

4 Davi tomou-lhe mil carros, e sete mil cavaleiros, e vinte mil homens de pé; Davi jarretou todos os cavalos dos carros, mas reservou deles para cem carros.

5 Tendo vindo os siros de Damasco em socorro de Hadadezer, rei de Zobá, Davi feriu deles vinte e dois mil homens.

6 Então Davi pôs guarnições em Síria de Damasco; os siros tornaram-se servos de Davi, e pagavam tributos. Jeová dava vitória a Davi por onde quer que ia.

7 Davi tomou os escudos de ouro, que tinham os servos de Hadadezer, e os trouxe para Jerusalém.

8 De Tibate, e de Cum, cidades de Hadadezer, tomou Davi muitíssimo bronze, de que Salomão fez o mar de bronze, as colunas e os vasos de bronze.

9 Quando Toú, rei de Hamate, ouviu que Davi tinha ferido todo o exército de Hadadezer, rei de Zobá,

10 enviou seu filho Hadorão ao rei Davi, para o saudar e para o abençoar, por ter pelejado contra Hadadezer e por tê-lo ferido (porque Hadadezer fazia guerra a Toú). Ele trouxe consigo toda a sorte de vasos de ouro, de prata e de bronze.

11 A estes também consagrou o rei Davi a Jeová, juntamente com a prata e ouro que tinha levado de todas as nações: de Edom, de Moabe, dos filhos de Amom, dos filisteus e de Amaleque.

12 Além disso Abisai, filho de Zeruia, feriu dos edomitas dezoito mil no Vale do Sal.

13 Pôs guarnições em Edom, e todos os edomitas tornaram-se servos de Davi. Jeová dava vitória a Davi por onde quer que ia.

14 Davi reinou sobre todo o Israel; e fazia juízo e justiça a todo o seu povo.

15 Joabe, filho de Zeruia, comandava o exército; Josafá, filho de Ailude, era cronista;

16 Zadoque, filho de Aitube, e Abimeleque, filho de Abiatar, eram sacerdotes; Sausa era secretário;

17 Benaia, filho de Joiada, comandava os quereteus e peleteus; e os filhos de Davi eram os primeiros junto à pessoa do rei.