1 Saulius kalbėjo savo sūnui Jehonatanui ir visiems tarnams, kad jie nužudytų Dovydą. Bet Sauliaus sūnus Jehonatanas labai mėgo Dovydą.

2 Jehonatanas perspėjo Dovydą: "Mano tėvas Saulius ketina tave nužudyti. Todėl saugokis ir būk pasislėpęs iki ryto.

3 Aš išėjęs stovėsiu šalia savo tėvo lauke, kalbėsiu su tėvu apie tave. Ką sužinosiu, tau pranešiu".

4 Jehonatanas kalbėjo gera apie Dovydą savo tėvui Sauliui: "Karaliau, nenusikalsk prieš savo tarną Dovydą, nes jis nenusikalto tau ir jo darbai tau buvo labai naudingi.

5 Jis statė į pavojų savo gyvybę, kovodamas su filistinu, ir jo dėka Viešpats suteikė didelį išgelbėjimą Izraeliui. Tu matei tai ir džiaugeisi. Kodėl dabar nori nusidėti prieš nekaltą kraują ir be priežasties nužudyti Dovydą?"

6 Saulius paklausė Jehonatano ir prisiekė: "Kaip Viešpats gyvas, jis nebus nužudytas".

7 Tada Jehonatanas, pasišaukęs Dovydą ir jam viską papasakojęs, atvedė jį pas Saulių; Dovydas buvo Sauliaus akivaizdoje kaip anksčiau.

8 Vėl kilo karas; Dovydas išėjęs kariavo su filistinais ir daug jų nužudė, ir jie bėgo nuo jo.

9 Pikta dvasia nuo Viešpaties apėmė Saulių, ir jis sėdėjo namuose, laikydamas ietį rankoje, o Dovydas skambino arfa.

10 Saulius norėjo prismeigti ietimi Dovydą prie sienos, bet jis išsisuko ir ietis įsmigo į sieną. Dovydas išsigelbėjęs pabėgo tą pačią naktį.

11 Saulius siuntė vyrus budėti prie Dovydo namų ir rytą jį nužudyti. Bet jo žmona Mikalė pranešė Dovydui: "Jei šiąnakt neišgelbėsi savo gyvybės, rytoj būsi nužudytas".

12 Mikalė nuleido Dovydą pro langą. Taip jis pabėgo ir išsigelbėjo.

13 Po to Mikalė paėmė statulą, paguldė į lovą, jos galvą apvyniojo ožkos kailiu ir viską apklojo apsiaustu.

14 Kai Saulius atsiuntė vyrus Dovydą suimti, Mikalė tarė: "Jis serga".

15 Saulius vėl siuntė vyrus pas Dovydą ir įsakė: "Atgabenkite jį pas mane su lova, kad galėčiau jį nužudyti".

16 Pasiuntiniai nuėję rado lovoje statulą, apvyniotą ožkos kailiu.

17 Tada Saulius tarė Mikalei: "Kodėl mane apgavai ir leidai mano priešui pabėgti?" Mikalė atsakė Sauliui: "Jis sakė man: ‘Išleisk mane, kad nereikėtų tavęs nužudyti’ ".

18 Dovydas pabėgo ir išsigelbėjo. Jis nuvyko pas Samuelį į Ramą ir papasakojo viską, ką Saulius jam padarė. Po to jis ir Samuelis išėjo ir apsigyveno Najote.

19 Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas yra Najote, Ramoje.

20 Jis siuntė vyrus suimti Dovydą. Kai jie pamatė pranašaujančių pranašų būrį ir Samuelį, stovintį jų priekyje, Dievo Dvasia nužengė ant pasiuntinių, ir jie taip pat pranašavo.

21 Tai sužinojęs, Saulius pasiuntė kitus pasiuntinius, bet ir tie pradėjo pranašauti. Ir Saulius pasiuntė vyrus trečią kartą, ir jie taip pat pranašavo.

22 Tada Saulius pats ėjo į Ramą ir, atėjęs prie didžiojo šulinio Sechuve, paklausė: "Kur yra Samuelis ir Dovydas?" Jam atsakė: "Jie yra Najote, Ramoje".

23 Jis ėjo iš ten į Ramos Najotą. Dievo Dvasia nužengė ant jo, ir jis pranašavo visą kelią iki Ramos Najoto.

24 Nusivilkęs drabužius, jis pranašavo Samuelio akivaizdoje ir gulėjo neapsirengęs visą tą dieną ir naktį. Todėl yra sakoma: "Ar ir Saulius tarp pranašų?"

1 Ordenou Saul a Jônatas, seu filho, e a todos os servos, que matassem a Davi. Porém Jônatas, filho de Saul, estava muito afeiçoado a Davi.

2 Disse Jônatas a Davi: Saul, meu pai, procura tirar-te a vida. Agora guarda-te amanhã pela manhã, fica num lugar oculto e esconde-te.

3 Eu sairei e me porei ao lado de meu pai no campo em que estiveres, e lhe falarei acerca de ti; avisar-te-ei de tudo o que souber.

4 Jônatas falou em favor de Davi a seu pai Saul, e disse-lhe: Não peque o rei contra o seu servo, contra Davi, porque ele não tem pecado contra ti, e porque as suas ações para contigo têm sido muito boas;

5 ele arriscou a vida e matou ao filisteu, e Jeová efetuou um grande livramento para todo o Israel. Tu o viste, e te alegraste; por que queres pecar contra o sangue inocente, matando sem causa a Davi?

6 Saul deu ouvidos à voz de Jônatas, e jurou, dizendo: Pela vida de Jeová, não se lhe tirará a vida.

7 Chamou Jônatas a Davi, e referiu-lhe todas estas coisas. Também Jônatas trouxe Davi a Saul, e Davi ficou na presença dele como dantes.

8 Renovou-se depois a guerra. Saindo Davi, pelejou contra os filisteus; fez neles uma grande matança, e fugiram de diante dele.

9 O espírito maligno, enviado de Jeová, veio sobre Saul, estando ele sentado em casa e tendo na mão a sua lança; e Davi tocava a harpa com a sua mão.

10 Saul procurou atravessar a Davi com a lança contra a parede, mas ele se desviou de diante de Saul, que fincou a lança na parede. Fugiu Davi e escapou naquela noite.

11 Saul enviou mensageiros à casa de Davi, que a vigiassem e que o matassem pela manhã. Mical, mulher de Davi, disse-lhe: Se não te salvares esta noite, amanhã serás morto.

12 Mical desceu-o por uma janela, e ele foi, fugiu e escapou.

13 Mical tomou o terafim, e deitou-o na cama e, pondo-lhe à cabeceira uma pele de cabra, cobriu-o com a roupa.

14 Quando Saul enviou mensageiros que prendessem a Davi, ela disse: Ele está doente.

15 Saul enviou mensageiros que vissem a Davi, dizendo-lhes: Trazei-mo na cama, para que eu lhe tire a vida.

16 Tendo entrado os mensageiros, eis que o terafim estava na cama, tendo à cabeceira a pele de cabra.

17 Perguntou Saul a Mical: Por que me iludiste assim, e deixaste ir o meu inimigo, de maneira que escapou? Respondeu Mical a Saul: Foi porque ele me disse: Deixa-me ir, se não eu te mato.

18 Davi, porém, fugiu e escapou; e, indo ter com Samuel em Ramá, contou-lhe tudo o que Saul lhe tinha feito. Retiraram-se ele e Samuel, e ficaram em Naiote.

19 Foi dito a Saul: Eis que Davi está em Naiote em Ramá.

20 Enviou Saul mensageiros para prenderem a Davi. Quando viram a companhia dos profetas profetizando e a Samuel presidindo-lhes, veio o espírito de Deus sobre eles, e também profetizaram.

21 Avisado disso Saul, enviou outros mensageiros, que também profetizaram. De novo enviou terceiros mensageiros, os quais também profetizaram.

22 Então foi também ele a Ramá e, chegando ao poço grande que está em Secu, perguntou: Onde estão Samuel e Davi? Respondeu-se-lhe: Eis que estão em Naiote em Ramá.

23 Partiu para Naiote em Ramá. Veio também sobre ele o espírito de Deus, e ia caminhando e profetizando, até que lá chegou.

24 Ele despiu os seus vestidos, também profetizou diante de Samuel, e esteve nu por terra todo aquele dia e toda aquela noite. Pelo que se diz: Está também Saul entre os profetas?