1 Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus­Dievo bažnyčiai Korinte ir visiems šventiesiems, gyvenantiems visoje Achajoje.

2 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!

3 Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas,

4 kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami.

5 Kaip gausėja mumyse Kristaus kentėjimai, taip gausėja per Kristų ir mūsų paguoda.

6 Jeigu patiriam sielvartą, tai jūsų paguodai ir išgelbėjimui, kuris padeda iškęsti tokius pačius kentėjimus, kokius mes kenčiame; o jeigu mes guodžiami, tai jūsų nusiraminimui ir išgelbėjimui.

7 Ir mūsų viltis jumis tvirta, nes žinome, kad, būdami kentėjimų dalininkai, būsite ir paguodos dalininkai.

8 Mes nenorime, broliai, palikti jus nežinioje apie Azijoje mus ištikusią negandą. Mes buvome prislėgti daugiau nei mūsų jėgos leidžia­taip, kad nebesitikėjome išliksią gyvi.

9 Bet patys savyje patyrėme mirties nuosprendį, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusius.

10 Jis išgelbėjo mus iš mirties nasrų ir tebegelbsti. Juo mes pasitikime, kad Jis mus gelbės toliau,

11 jums padedant malda už mus, kad daugelis dėl mūsų dėkotų už dovaną, per daugelį suteiktą mums.

12 Nes mūsų pasigyrimas yra toks: liudija mūsų sąžinė, kad pasaulyje, o ypač pas jus, mes elgėmės paprastai ir su dievišku nuoširdumu,­ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone.

13 Nerašome jums nieko kito, kaip tik tai, ką jūs skaitote ir suprantate. Tikiuosi, kad ir iki galo suprasite,

14 kaip iš dalies jau mus supratote, kad mes esame jūsų pasigyrimas, kaip ir jūs mūsų­Viešpaties Jėzaus dieną.

15 Tokio pasitikėjimo kupinas, aš norėjau anksčiau pas jus atvykti, kad antrąkart gautumėt malonę,

16 ir pro jus keliauti į Makedoniją, o iš Makedonijos vėl grįžti pas jus, kad jūs mane išlydėtumėte į Judėją.

17 Ar taip manydamas, elgiausi lengvabūdiškai? O gal mano sumanymai buvo pagal kūną, kad mano "taip, taip" yra ir "ne, ne"?

18 Bet kaip Dievas ištikimas, mūsų žodis jums nebuvo "taip" ir "ne".

19 Nes Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, kurį jums paskelbėme aš, Silvanas ir Timotiejus, nebuvo "taip" ir "ne", bet Jame buvo "taip".

20 Nes visi Dievo pažadai Jame yra "taip" ir Jame "amen" Dievo šlovei per mus.

21 Tas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas,

22 kuris ir užantspaudavo mus ir davė kaip užstatą Dvasią į mūsų širdis.

23 Šaukiuosi Dievą liudytoju savo sielai, kad jūsų gailėdamas aš neatvykau į Korintą.

24 Mes juk neviešpataujame jūsų tikėjimui, bet esame jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjimu jūs stovite tvirtai.

1 Paulo, apóstolo de Cristo Jesus por vontade de Deus, e Timóteo nosso irmão, a igreja de Deus que está em Corinto, com todos os santos que estão em toda a Acaia:

2 Graça a vós e paz da parte de Deus nosso Pai, e da do Senhor Jesus Cristo.

3 Bendito seja o Deus e Pai de nosso Senhor Jesus Cristo, o Pai de misericórdias e Deus de todo o conforto,

4 que nos conforta em toda a nossa tribulação, para podermos confortar aqueles que se acham em qualquer tribulação, pelo conforto com que nós mesmos somos confortados por Deus.

5 Pois assim como para conosco crescem os sofrimentos de Cristo, assim também por Cristo cresce o nosso conforto.

6 Mas se somos atribulados, é para o vosso conforto e salvação; se somos confortados, é para o vosso conforto, o qual opera no suportar com fortaleza os mesmos sofrimentos que nós também sofremos.

7 A nossa esperança por vós é firme; sabendo que, como sois participantes dos sofrimentos, assim também o sereis do conforto.

8 Pois não queremos que vós ignoreis, irmãos, a tribulação que nos sobreveio na Ásia, como fomos excessivamente sobrecarregados além das nossas forças, a ponto de perder a esperança até da vida.

9 Mas nós temos tido dentro de nós mesmos a sentença de morte, para que não confiássemos em nós mesmos, porém em Deus que ressuscita os mortos;

10 o qual nos livrou de tão terrível morte, e nos livrará; no qual temos esperado que também ainda nos livrará,

11 ajudando-nos vós também com súplicas a nosso favor, para que por muitas pessoas sejam dadas graças por nós pelo dom que nos foi concedido por meio de muitos.

12 Pois a nossa glória é esta, o testemunho da nossa consciência, de que em santidade e sinceridade de Deus, não em sabedoria carnal, mas na graça de Deus, nos temos comportado no mundo, e mais especialmente para convosco.

13 Pois não vos escrevemos outra coisa, senão aquilo que ou ledes ou mesmo reconheceis, e espero que o reconhecereis até o fim;

14 assim também nos reconhecestes em parte, que somos a vossa glória, assim como vós também sois a nossa no dia de nosso Senhor Jesus.

15 Nesta confiança era a minha intenção primeiro ir ter convosco para que recebêsseis um segundo benefício,

16 e por vós passar a Macedônia, e da Macedônia ir ter outra vez convosco, e ser por vós encaminhado até a Judéia.

17 Tendo eu, portanto, esta intenção, usei, porventura, de leviandade? acaso as coisas que proponho, proponho-as segundo a carne, para que haja comigo o sim, sim e o não, não?

18 Mas como Deus é fiel, a nossa palavra a vós não é sim e não.

19 Pois o Filho de Deus, Cristo Jesus, que entre vós foi pregado por nós, a saber, por mim, Silvano e Timóteo, não se tornou sim e não, mas nele é sim.

20 Por isso tantas quantas forem as promessas de Deus, nele está o sim; porquanto também por ele é o amém, para a glória de Deus por nosso intermédio.

21 Aquele que nos confirma convosco em Cristo, e nos ungiu, é Deus,

22 que também imprimiu em nós o seu selo e em nossos corações deu o penhor do Espírito.

23 Mas eu tomo a Deus por testemunha sobre a minha alma, de que, para vos poupar, é que não fui mais a Corinto.

24 Não porque temos domínio sobre a vossa fé, mas porque somos cooperadores do vosso gozo; pois pela fé estais firmes.