1 O, kad jūs pakęstumėte truputėlį mano kvailumo! Betgi jūs ir pakenčiate.

2 Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu, nes sužiedavau jus su vienu vyru, kad nuvesčiau jus Kristui kaip skaisčią mergelę.

3 Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje.

4 Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate.

5 Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus.

6 Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai jums esame aiškiai įrodę visais atžvilgiais.

7 Nejaugi nusidėjau, kad pažeminau save ir išaukštinau jus, paskelbdamas jums Dievo Evangeliją už dyką?

8 Apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad galėčiau tarnauti jums.

9 O būdamas pas jus ir stokodamas, nė vieno neapsunkinau, nes ko man trūko, parūpino iš Makedonijos atvykę broliai. Aš saugojausi ir ateityje saugosiuos tapti jums našta bet kuria prasme.

10 Sakau jums vardan Kristaus tiesos, esančios manyje, kad šio pasididžiavimo Achajos srityse niekas iš manęs neatims.

11 Kodėl? Ar todėl, kad jūsų nemyliu? Dievas žino!

12 Ką darau, darysiu ir toliau, kad negalėtų pasiteisinti norintys pasiteisinti, kad tuo, kuo giriasi, jie pasirodytų esą tokie kaip ir mes.

13 Juk tokie yra netikri apaštalai, apgaulingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais.

14 Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu.

15 Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus.

16 Kartoju: tegu nei vienas nelaiko manęs kvailiu! O jeigu jau laikote, tai pasiklausykite manęs kaip kvailo, kad irgi galėčiau truputį pasigirti.

17 Ką pasakysiu, pasakysiu ne pagal Viešpatį, bet tarytum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti.

18 Matydamas, kad daug kas giriasi pagal kūną, tai pasigirsiu ir aš.

19 Juk, būdami protingi, mokate mielai pakęsti kvailius.

20 Nes jūs pakenčiate, kai jus pavergia, kai apryja, kai atima, kai didžiuojasi, kai smogia per veidą.

21 Mūsų gėdai pasakysiu, kad buvome tam per silpni. Bet jei kas kuo nors drąsus,­tai sakau iš kvailumo,­ aš drąsus taip pat.

22 Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš.

23 Jie Kristaus tarnai? Kalbu kaip kvailys: aš juo labiau! Aš daug daugiau darbavausi, gavau rykščių be saiko, daugiau kalėjau ir daugel kartų buvau mirties pavojuje.

24 Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio.

25 Tris kartus buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau jūroje.

26 Dažnai buvau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, pavojuose mieste, dykumos pavojuose, pavojuose jūroje, pavojuose nuo netikrų brolių.

27 Kenčiau nuovargį ir skausmą, dažnai budėjau naktimis, alkau ir troškau, dažnai pasninkavau, kenčiau šaltį ir nuogumą.

28 Neminint viso kito, kas atsitinka kasdien, rūpinuosi visomis bažnyčiomis.

29 Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?

30 Jei reikia girtis, girsiuosi savo silpnumu.

31 Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimintas per amžius, žino, kad nemeluoju.

32 Damaske karaliaus Areto valdytojas saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane suimti,

33 bet buvau pro langą nuleistas pintinėje per sieną ir taip ištrūkau iš jo rankų.

1 Oxalá que suportásseis um pouco de insipiência da minha parte; mas de fato me suportais.

2 Pois vos zelo com zelos de Deus, porque vos desposei com um só esposo, para vos apresentar a Cristo como uma virgem pura;

3 temo, porém, que, como a serpente enganou a Eva com a sua astúcia, assim sejam corrompidos os vossos pensamentos, e se apartem da sinceridade e da pureza para com Cristo.

4 Na verdade, se aquele que vem, prega outro Jesus, o qual não pregamos, ou se recebeis um espírito diferente do que recebestes, ou se um Evangelho diferente do que aceitastes, bem o suportais.

5 Julgo que em nada tenho sido inferior aos maiores dentre os apóstolos.

6 Mas ainda que sou rude na palavra, não o sou todavia na ciência; de todos os modos, porém, vos temos feito isto patente em tudo.

7 Porventura cometi eu pecado, humilhando-me, para que vós fôsseis exaltados, por que vos evangelizei as boas novas de Deus gratuitamente?

8 Despojei outras igrejas, recebendo delas salário para vos poder servir,

9 e quando estava convosco e tinha necessidades, não me fiz pesado a ninguém; pois os irmãos, quando vieram da Macedônia, supriram o que me faltava; e em tudo me guardei e guardarei de vos ser pesado.

10 Como a verdade de Cristo está em mim, não me será tirada esta glória nas regiões da Acaia.

11 Por quê? será por que não vos amo? Deus o sabe.

12 Mas o que faço, isso farei, para cortar a ocasião aos que desejam ocasião, a fim de que naquilo de que se gloriam, sejam achados assim como nós.

13 Pois tais homens são falsos apóstolos, trabalhadores dolosos, transformando-se em apóstolos de Cristo.

14 Não é de admirar; pois o próprio Sanatás se transforma em anjo de luz.

15 Portanto não é grande coisa se também os seus ministros se transformam como em ministros de justiça; e o fim deles será conforme as suas obras.

16 Outra vez digo, ninguém pense que sou insensato; mas se assim pensais, todavia recebei-me como insensato, para que eu também me glorie um pouco.

17 O que falo, não o falo segundo o Senhor, mas como por insensatez, nesta confiança de gloriar-me.

18 Desde que muitos se gloriam segundo a carne, eu também me gloriarei.

19 Sendo vós sábios, com prazer suportais os insensatos;

20 pois se alguém vos escraviza, se alguém vos devora, se alguém se apodera de vós, se alguém se exalta sobre vós, se alguém vos dá na cara, o suportais.

21 Falo com vergonha, como se nós fôssemos fracos. Mas naquilo em que alguém se faz ousado, com insensatez falo, também eu sou ousado.

22 São hebreus? também eu. São israelitas? também eu. São descendentes de Abraão? também eu.

23 São ministros de Cristo? falo como fora de mim, eu ainda mais; em trabalhos muito mais, muito mais em prisões, em açoites sem medida, em mortes muitas vezes.

24 Dos judeus cinco vezes recebi quarenta açoites menos um,

25 três vezes fui açoitado com varas, uma vez apedrejado, três vezes naufraguei, um dia e uma noite passei no abismo;

26 muitas vezes estive em jornadas, em perigos de rios, em perigos de salteadores, em perigos da minha raça, em perigos dos gentios, em perigos na cidade, em perigos na solidão, em perigos no mar, em perigos entre falsos irmãos;

27 em trabalho e fadiga, em vigílias muitas vezes, com fome e sede, em jejuns muitas vezes, em frio e nudez;

28 além das coisas exteriores, há o que pesa sobre mim diariamente, o cuidado de todas as igrejas.

29 Quem enfraquece, que eu não enfraqueça? quem é levado a tropeçar, que eu não me abrase?

30 Se é necessário gloriar-me, gloriar-me-ei das coisas da minha fraqueza.

31 O Deus e Pai do Senhor Jesus, que é bendito para sempre, sabe que não minto.

32 Em Damasco o etnarca do rei Aretas guardava a cidade dos damascenos, para me prender;

33 e numa alcofa me desceram por uma janela da muralha abaixo, e assim escapei das suas mãos.