1 Ezekijas pradėjo karaliauti dvidešimt penkerių metų ir dvidešimt devynerius metus karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Abija, Zacharijo duktė.

2 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Dovydas.

3 Pirmaisiais savo karaliavimo metais, pirmąjį mėnesį jis atidarė Viešpaties namų duris ir juos atnaujino.

4 Sukvietęs kunigus ir levitus į rytinę aikštę,

5 jiems tarė: "Levitai, paklausykite manęs! Pasišventinkite ir pašventinkite Viešpaties, savo tėvų Dievo, namus, pašalindami nešvarumus iš šventyklos.

6 Mūsų tėvai nusikalto ir darė pikta Viešpaties, mūsų Dievo, akyse. Jie paliko Jį ir nusigręžė nuo Viešpaties buveinės, atsukdami Jam nugaras.

7 Jie užrakino šventyklos duris, užgesino lempas, nebesmilkė smilkalų ir nebeaukojo deginamųjų aukų Izraelio Dievui šventoje vietoje.

8 Todėl Viešpats užsirūstino ant Judo ir Jeruzalės. Jis atidavė juos vargui, pasibaisėjimui ir pajuokai, kaip patys matote savo akimis.

9 Nes štai mūsų tėvai žuvo nuo kardo ir mūsų sūnūs, dukterys ir žmonos pateko nelaisvėn.

10 Dabar mano širdyje yra noras padaryti sandorą su Viešpačiu, Izraelio Dievu, kad Jo didžioji rūstybė nusisuktų nuo mūsų.

11 Mano sūnūs, neatidėliokite, nes jus išsirinko Viešpats, kad prieš Jį stovėtumėte, Jam tarnautumėte ir smilkytumėte".

12 Tuomet pakilo levitai. Iš kehatų­Amasajo sūnus Mahatas ir Azarijo sūnus Joelis, iš merarių­ Abdžio sūnus Kišas ir Jehalėlelio sūnus Azarijas, iš geršonų­Zimos sūnus Joachas ir Joacho sūnus Edenas,

13 iš Elicafano palikuonių­Šimris ir Jejelis, iš Asafo palikuonių­ Zacharijas ir Matanijas,

14 iš Hemano palikuonių­Jehielis ir Šimis, o iš Jedutūno palikuonių­Šemaja ir Uzielis.

15 Jie sušaukė savo brolius, pasišventino ir ėjo Viešpaties namų valyti, kaip karalius buvo įsakęs pagal Viešpaties žodį.

16 Kunigai, įėję į Viešpaties namų vidų, išnešė visus nešvarumus, kuriuos rado Viešpaties šventykloje, į kiemą, o levitai nešė juos į Kedrono upelį.

17 Pirmojo mėnesio pirmą dieną jie pradėjo šventinti, o mėnesio aštuntą dieną pasiekė Viešpaties namų prieangį, per aštuonias dienas jie pašventino Viešpaties namus ir baigė pirmo mėnesio šešioliktą dieną.

18 Po to, atėję pas karalių Ezekiją, pranešė: "Išvalėme visus Viešpaties namus: deginamųjų aukų aukurą su visais jo reikmenimis ir padėtinės duonos stalą su visais jo indais.

19 Visus reikmenis, kuriuos karalius Achazas karaliaudamas išmetė savo nusikaltimo metu, mes nuvalėme ir pašventinome, ir štai jie yra prie Viešpaties aukuro".

20 Karalius Ezekijas, atsikėlęs anksti, sušaukė miesto vyresniuosius ir nuėjo į Viešpaties namus.

21 Jie atsivedė septynis jaučius, septynis avinus, septynis ėriukus ir septynis ožius aukai už nuodėmę,­už karalystę, šventyklą ir Judą. Jis įsakė kunigams, Aarono sūnums, aukoti ant Viešpaties aukuro.

22 Papjovę jaučius, kunigai ėmė kraujo ir juo šlakstė aukurą; papjovę avinus, taip pat šlakstė krauju aukurą ir, papjovę ėriukus, šlakstė jų krauju aukurą.

23 Po to privedė už nuodėmę aukojamus ožius prie karaliaus ir žmonių, kurie uždėjo ant jų rankas.

24 Kunigai juos papjovė ir atnešė prie aukuro jų kraują kaip sutaikinimo auką už visą Izraelį, nes karalius buvo įsakęs aukoti deginamąją auką už visą Izraelį.

25 Ezekijas pastatė prie Viešpaties namų levitus su cimbolais, arfomis ir psalteriais pagal karaliaus Dovydo, regėtojo Gado ir pranašo Natano nurodymus. Taip buvo įsakęs Viešpats per savo pranašus.

26 Levitai stovėjo su Dovydo instrumentais, o kunigai­su trimitais.

27 Ezekijas įsakė aukoti ant aukuro deginamąją auką. Prasidėjus deginamosios aukos aukojimui, suskambėjo Viešpaties giesmės ir trimitai, pritariant karaliaus Dovydo muzikiniams instrumentams.

28 Visi susirinkusieji garbino, giedotojai giedojo ir trimitai skardeno, kol pabaigė aukoti deginamąją auką.

29 Aukojimui pasibaigus, karalius ir visi, kurie buvo su juo, nusilenkę garbino Dievą.

30 Karalius Ezekijas ir kunigaikščiai liepė levitams šlovinti Viešpatį Dovydo ir regėtojo Asafo giesmėmis. Jie džiaugsmingai giedojo ir nusilenkę garbino.

31 Ezekijas tarė: "Dabar jūs esate pasišventinę Viešpačiui! Atgabenkite aukas bei padėkos aukas į Viešpaties namus". Susirinkusieji atgabeno minėtas aukas ir kas norėjo­deginamąsias aukas.

32 Deginamųjų aukų, kurias susirinkusieji aukojo, buvo septyniasdešimt jaučių, šimtas avinų, du šimtai ėriukų; visi jie buvo paskirti deginamajai aukai Viešpačiui.

33 Pašvęstųjų aukų buvo šeši šimtai jaučių ir trys tūkstančiai avių.

34 Kunigų buvo per mažai, jie nespėjo lupti visų deginamųjų aukų odų; tad jiems padėjo jų broliai levitai, kol kiti kunigai pasišventino; levitai stropiau rūpinosi pasišventinti negu kunigai.

35 Be to, dar reikėjo aukoti daug deginamųjų aukų, padėkos aukų taukus ir geriamąsias aukas prie kiekvienos deginamosios aukos. Taip buvo atstatytas tarnavimas Viešpaties namuose.

36 Ezekijas ir visa tauta džiaugėsi, kad Dievas paruošė tautą, nes tai įvyko staiga.

1 Ezequias começou a reinar quando tinha vinte e cinco anos de idade, e reinou vinte e nove anos em Jerusalém. Sua mãe chamava-se Abia, filha de Zacarias.

2 Ele fez o que era reto aos olhos de Jeová, conforme tudo o que tinha feito Davi, seu pai.

3 No primeiro ano do seu reinado, no primeiro mês, abriu as portas da casa de Jeová, e as reparou.

4 Fez vir os sacerdotes e os levitas, e ajuntou-os na praça do oriente,

5 e disse-lhes: Ouvi-me levitas; santificai-vos agora, e santificai a casa de Jeová, Deus de vossos pais, e tirai do santo lugar toda a imundícia.

6 Pois nossos pais transgrediram e fizeram o mal, à vista de Jeová nosso Deus, e, deixando-o, apartaram os seus rostos da habitação de Jeová, e lhe deram as costas.

7 Também fecharam as portas do pórtico, apagaram as lâmpadas e não queimaram incenso e não ofereceram holocaustos no santo lugar ao Deus de Israel.

8 Pelo que a ira de Jeová veio sobre Judá e sobre Jerusalém, entregando-os para servirem de terror, admiração e vaias, como vós o estais vendo com os vossos olhos.

9 Eis que nossos pais caíram à espada, e por isso nossas filhas e nossas mulheres estão em cativeiro.

10 Agora estou resolvido a fazer uma aliança com Jeová, Deus de Israel, para que se desvie de nós o furor da sua ira.

11 Filhos meus, não sejais negligentes, porque Jeová vos escolheu para estardes diante dele a fim de o servir, e para lhe serdes ministros e queimardes incenso.

12 Então se levantaram os levitas: Maate, filho de Amasai, e Joel, filho de Azarias, dos filhos dos coatitas; e dos filhos de Merari: Quis, filho de Abdi, e Azarias, filho de Jealelel; e dos gersonitas: Joá, filho de Zima, e Éden, filho de Joá;

13 e dos filhos de Elisafã: Sinri e Jeuel; e dos filhos de Asafe: Zacarias e Matanias;

14 e dos de Hemã: Jeuel e Simei; e dos filhos de Jedutum: Semaías e Uziel.

15 Congregaram a seus irmãos, e santificaram-se e entraram segundo a ordem que o rei deu pelas palavras de Jeová, para purificarem a casa de Jeová.

16 Os sacerdotes entraram na parte anterior da casa de Jeová para a purificarem, e tiraram fora, para o átrio da casa de Jeová, toda a imundícia que acharam no templo de Jeová. Os levitas tomaram-na para a levarem fora à torrente de Cedrom.

17 Ora começaram esta santificação no primeiro dia do primeiro mês, e ao oitavo dia do mês chegaram ao pórtico de Jeová, e em oito dias santificaram a casa de Jeová. No décimo sexto dia do mês acabaram.

18 Então foram ter com o rei Ezequias dentro do palácio, e lhe disseram: Acabamos de purificar toda a casa de Jeová, e o altar do holocausto, juntamente com todos os seus vasos, e a mesa dos pães da proposição com todos os seus vasos.

19 Também todos os vasos que o rei Acaz no seu reinado lançou fora quando transgrediu, temo-los preparado e santificado; e eis que estão diante do altar de Jeová.

20 O rei Ezequias levantou-se cedo, ajuntou os príncipes da cidade, e subiu à casa de Jeová.

21 Trouxeram sete novilhos, sete carneiros, sete cordeiros e sete bodes como oferta pelo pecado a favor do reino, do santuário e de Judá. Ordenou aos sacerdotes, filhos de Aarão, que os oferecessem sobre o altar de Jeová.

22 Mortos os novilhos, os sacerdotes tomaram o sangue, e o aspergiram sobre o altar; mataram os carneiros e aspergiram o sangue sobre o altar e mataram os cordeiros e aspergiram o sangue sobre o altar.

23 Trouxeram diante do rei e da congregação os bodes como oferta pelo pecado; e impuseram-lhes as mãos;

24 os sacerdotes os mataram, e com o sangue fizeram uma oferta pelo pecado sobre o altar, para expiação de todo o Israel. Porque o rei ordenou que se fizesse o holocausto e a oferta pelo pecado por todo o Israel.

25 Também estabeleceu os levitas na casa de Jeová, com címbalos, alaúdes e harpas segundo o mandamento do rei Davi, de Gade, vidente do rei, e do profeta Natã, pois o mandamento veio da parte de Jeová por meio dos seus profetas.

26 Os levitas puseram-se em pé, tendo eles os instrumentos de Davi, e os sacerdotes as trombetas.

27 Ezequias ordenou que se oferecesse o holocausto sobre o altar. Quando começou o holocausto, começou também o cântico de Jeová, ao som das trombetas e dos instrumentos de Davi, rei de Israel.

28 Toda a congregação adorava, e os cantores cantavam, e as trombetas soavam; tudo isso continuou até se acabar o holocausto.

29 Tendo eles acabado de fazer a oferta, o rei, e todos os que estavam com ele, prostraram-se e adoraram.

30 Além disso Ezequias, o rei, e os príncipes ordenaram aos levitas que cantassem louvores a Jeová nas palavras de Davi, e do vidente Asafe. Eles cantaram louvores com alegria, e se prostraram e adoraram.

31 Então Ezequias respondeu e disse: Agora que estais consagrados a Jeová; aproximai-vos e trazei sacrifícios e ofertas em ação de graças à casa de Jeová. A congregação trouxe sacrifícios e ofertas em ação de graças; e todos os que estavam de boa vontade, trouxeram holocaustos.

32 O número dos holocaustos que a congregação trouxe, foi este: setenta novilhos, cem carneiros, e duzentos cordeiros, todos oferecidos em holocaustos a Jeová.

33 As coisas consagradas foram seiscentos bois e três mil ovelhas.

34 Os sacerdotes, porém, eram demasiado poucos, de sorte que não podiam esfolar todos os holocaustos. Os levitas, seus irmãos, ajudaram-nos até se acabar a obra, e até terem santificado os sacerdotes, porque estavam mais bem dispostos a se santificarem do que os sacerdotes.

35 Além disso os holocaustos eram abundantes, juntamente com a gordura das ofertas pacíficas, e com as ofertas de libação para cada holocausto. Assim se estabeleceu o serviço da casa de Jeová.

36 Regozijou-se Ezequias, e todo o povo, por causa daquilo que Deus tinha preparado para o povo. Isso se fez de improviso.