1 Dovydas kalbėjo Viešpačiui šios giesmės žodžius tą dieną, kai Viešpats jį išgelbėjo iš visų jo priešų ir iš Sauliaus rankų.

2 Jis sakė: "Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas.

3 Dievas yra mano uola, Juo pasitikėsiu; Jis mano skydas ir išgelbėjimo ragas, mano apsauga ir mano aukštas bokštas, mano gelbėtojas. Tu gelbsti mane iš smurto.

4 Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas nuo priešų.

5 Mirties bangos supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.

6 Pragaro kančios apraizgė mane, mirties pinklės laukė manęs.

7 Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, ir mano šauksmas pasiekė Jo ausis.

8 Susvyravo, sudrebėjo žemė, ir dangaus pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Jis užsirūstino.

9 Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.

10 Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.

11 Jis skrido ant cherubo ir lėkė vėjo sparnais;

12 Jį supo tamsūs skliautai, vandenys, tiršti debesys.

13 Nuo spindesio prieš Jį užsidegė žarijos.

14 Viešpats sugriaudė iš dangaus, Aukščiausiojo balsas pasigirdo.

15 Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, žaibais sunaikino juos.

16 Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Viešpaties balso ir Jo rūstybės kvapo.

17 Iš aukštybės Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.

18 Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie nekentė manęs, nes jie buvo stipresni už mane.

19 Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.

20 Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.

21 Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą atmokėjo man.

22 Aš laikiausi Viešpaties kelio ir neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.

23 Jo įsakymai buvo priešais mane, ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.

24 Prieš Jį buvau tyras ir saugojausi, kad nenusikalsčiau.

25 Todėl atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano švarumą Jo akyse.

26 Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam­tobulas,

27 tyram Tu pasirodai tyras, o su sukčiumi elgiesi suktai.

28 Tu gelbsti prispaustuosius, bet išdidžiuosius pažemini.

29 Viešpatie, Tu esi mano žiburys. Viešpats šviečia man tamsumoje.

30 Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu­peršokti sieną.

31 Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.

32 Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas yra uola, jei ne mūsų Dievas?

33 Dievas yra stiprybė ir jėga. Jis padaro mano kelią tobulą.

34 Jis padaro mano kojas kaip stirnos ir iškelia mane į aukštumas.

35 Jis moko mano rankas kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.

36 Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo gerumas išaukštino mane.

37 Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano koja nepaslystų.

38 Aš persekiojau savo priešus ir sunaikinau, nepasukau atgal, jų neišnaikinęs.

39 Aš naikinau juos ir sužeidžiau, kad jie nebegalėjo atsikelti; jie krito man po kojomis.

40 Tu apjuosei mane jėga kovai, atidavei man tuos, kurie kilo prieš mane.

41 Tu palenkei prieš mane priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.

42 Jie ieškojo pagalbos, tačiau jos nebuvo, kreipėsi į Viešpatį, bet Jis neatsiliepė.

43 Aš sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau juos.

44 Tu išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis. Tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.

45 Svetimšaliai pasiduos man; kai tik išgirs apie mane, jie paklus man.

46 Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.

47 Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola, išaukštintas tebūna Dievas­mano išgelbėjimo uola.

48 Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas,

49 Jis išgelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau tų, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai iš žiauraus žmogaus.

50 Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių ir giedosiu gyrių Tavo vardui.

51 Jis išgelbėjimo bokštas karaliui; Jis parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius".

1 Davi falou a Jeová as palavras deste cântico no dia em que Jeová o livrou da mão de todos os seus inimigos e da mão de Saul;

2 e disse: Jeová é o meu rochedo, a minha fortaleza e o meu libertador;

3 É o Deus da minha rocha, nele confiarei: É o meu escudo, e a força da minha salvação, a minha alta torre, e o meu refúgio: Ó meu salvador, da violência tu me livras.

4 Hei de invocar a Jeová, que é digno de louvor; Assim serei salvo dos meus inimigos.

5 Porque me cercaram as ondas da morte, As torrentes da impiedade me atemorizaram.

6 As cordas do Cheol me cingiram, Os laços da morte me apanharam.

7 Na minha angústia invoquei a Jeová, Sim invoquei ao meu Deus; Do seu templo ouviu a minha voz, E o meu clamor chegou aos seus ouvidos.

8 Então a terra se comoveu e estremeceu, Os fundamentos do céu se moveram, E se abalaram porque ele se irou.

9 Das suas narinas subiu fumo, E da sua boca saiu fogo devorador, Que pôs carvões em chamas.

10 Abaixou também os céus, e desceu; E havia escuridade debaixo dos seus pés.

11 Montou num querubim, e voou: E foi visto sobre as asas do vento.

12 Fez das trevas tendas ao redor de si, Ajuntamento de águas, espessas nuvens do céu.

13 Pelo esplendor que estava diante dele acenderam-se carvões de fogo.

14 Jeová trovejou do céu, E o altíssimo fez soar a sua voz.

15 Disparou setas, e dissipou-os; Raios, e desbaratou-os.

16 Então apareceram as profundezas do mar, Descobriram-se os fundamentos do mundo, Pela repreensão de Jeová, Ao assopro do vento dos seus narizes.

17 Enviou do alto, e recebeu-me; Tirou-me das muitas águas;

18 Livrou-me do meu inimigo poderoso, E dos que me tinham ódio, porque eram mais fortes do que eu.

19 Vieram sobre mim no dia da minha calamidade; Porém Jeová se fez o meu esteio.

20 Conduziu-me para um lugar espaçoso; Livrou-me porque se agradou de mim.

21 Jeová recompensou-me segundo a minha justiça, Retribuiu-me segundo a pureza das minhas mãos.

22 Pois guardei os caminhos de Jeová, E não obrei impiamente, apartando-me do meu Deus.

23 Porque todos os seus juízos estavam diante de mim; E quanto aos seus estatutos, deles não me arredei.

24 Fui também perfeito para com ele, E guardei-me da minha iniqüidade.

25 Por isso me retribuiu Jeová segundo a minha justiça, Segundo a minha pureza diante dos seus olhos.

26 Para com o misericordioso mostrar-te-ás misericordioso, Para com o homem perfeito mostrar-te-ás perfeito,

27 Para com o puro mostrar-te-ás puro, E para com o pervertido mostrar-te-ás tortuoso.

28 Livrarás o povo humilhado, Mas os teus olhos estão sobre os altivos, para que os abatas.

29 Pois, tu és, Jeová, a minha candeia; E Jeová alumiará as minhas trevas.

30 Pois com o teu auxílio posso atacar uma tropa; E com o auxílio do meu Deus posso saltar um muro.

31 Quanto a Deus, o seu caminho é perfeito; A palavra de Jeová é purificada; Ele é o escudo de todos os que nele confiam.

32 Pois quem é Deus, senão Jeová? E quem é rocha, senão o nosso Deus?

33 Deus é o meu refúgio poderoso, E faz o meu caminho perfeito.

34 Ele iguala os meus pés com os das gazelas, E me põe sobre as minhas alturas.

35 Ele instrui as minhas mãos para a peleja, De modo que os meus braços podem entesar um arco de cobre.

36 Também me deste o escudo da tua salvação; E a tua condescendência me engrandeceu.

37 Alargaste os meus passos debaixo de mim, E não vacilaram os meus artelhos.

38 Persegui os meus inimigos, e os derrotei, E não tornei atrás, até os consumir.

39 Consumi-os e os atravessei de sorte que não se pudessem levantar: Sim, caíram debaixo dos meus pés.

40 Pois me cingiste de força para a peleja; Fizeste curvar-se debaixo de mim os que se levantaram contra mim.

41 Fizeste que me voltassem as costas os meus inimigos, Para que eu exterminasse os que me aborrecem.

42 Olharam ao redor, porém não houve ninguém que os salvasse; Olharam para Jeová, mas ele não lhes respondeu.

43 Então os moí como o pó da terra, Como a lama das ruas os pisei, e os dissipei.

44 Também me livraste das contendas do meu povo; Guardaste-me para ser o cabeça das nações: Um povo que não conheço me servirá.

45 Os estrangeiros submeter-se-ão a mim; Logo que me conhecerem, obedecer-me-ão.

46 Os estrangeiros dissipar-se-ão, E, tremendo, sairão dos seus lugares fortes.

47 Jeová vive, e bendita seja a minha rocha; E exaltado seja o Deus da rocha da minha salvação:

48 O Deus que me dá vingança, Que sujeita povos debaixo de mim,

49 E que me tira dentre os meus inimigos; Tu me exaltas acima dos que se levantam contra mim; Tu me livras do homem violento.

50 Por isso, Jeová, te darei graças entre as nações, E entoarei louvores ao teu nome.

51 Ele dá grande salvamento ao seu rei, E faz misericórdia ao seu ungido, A Davi, e à sua semente para sempre.