1 Mačiau Viešpatį, stovintį prie aukuro, ir Jis tarė: "Trenk į durų staktas, kad net pamatai drebėtų. Tekrinta tai ant žmonių galvų. Aš likusius nužudysiu kardu­niekas nepabėgs ir neišsigelbės.

2 Jeigu jie nužengtų į mirusiųjų buveinę, iš ten mano ranka juos paimtų. Jeigu jie užkoptų į dangų, iš ten juos išmesčiau.

3 Jeigu jie pasislėptų Karmelio viršūnėje, suieškojęs juos iš ten paimčiau. Jeigu jie pasislėptų nuo mano akių jūros dugne, įsakyčiau gyvatei juos įgelti.

4 Jeigu jie išeitų į nelaisvę priešakyje savo priešų, įsakyčiau kardui juos išžudyti. Aš nukreipsiu į juos savo akis nelaimei, o ne gerovei".

5 Kai Viešpats, kareivijų Dievas, palies žemę, ji siūbuos ir visi jos gyventojai gedės. Viskas pakils ir atslūgs kaip Egipto upė.

6 Jis pastatė danguje savo sostą, žemė yra jo papėdė. Jis pašaukia jūros vandenis ir juos išlieja ant žemės paviršiaus. Viešpats yra Jo vardas.

7 "Ar jūs, Izraelio vaikai, nesate kaip Etiopijos gyventojai?­sako Viešpats.­Ar neatvedžiau Izraelio iš Egipto, filistinų iš Kaftoro ir sirų iš Kyro?

8 Viešpaties Dievo akys nukreiptos į nuodėmingą karalystę. Aš ją sunaikinsiu nuo žemės paviršiaus, tačiau Jokūbo namų visiškai nesunaikinsiu",­sako Viešpats.

9 "Aš įsakysiu išsklaidyti izraelitus tarp visų tautų, kad jie būtų išsijoti kaip rėčiu, tačiau ir mažiausias grūdas nenukris žemėn.

10 Žus nuo kardo visi tautos nusidėjėliai, kurie sako: ‘Nelaimė mūsų neužklups ir nepasieks!’

11 Tada atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę ir užtaisysiu jos plyšius. Pakelsiu jos griuvėsius kaip ir seniau.

12 Jie paveldės Edomo likutį ir visas tautas, kurios mano vardu vadinamos",­sako Viešpats, kuris tai įvykdys.

13 "Ateis diena,­sako Viešpats,­ kai artojas pasivys pjovėją ir vynuogių mynėjas­sėjėją. Kalnai lašės saldžiu vynu, visose kalvose jis tekės.

14 Aš parvesiu savo tautos Izraelio ištremtuosius; jie atstatys sugriautus miestus ir gyvens juose, augins vynuogynus ir gers jų vyną, sodins sodus ir valgys jų vaisių.

15 Aš įsodinsiu juos jų žemėje, ir niekas nebeišraus jų iš krašto, kurį jiems daviau",­sako Viešpats, tavo Dievas.

1 Vi estar Jeová junto ao altar. Ele disse: Fere os capitéis, para que estremeçam os umbrais; faze-os em pedaços sobre as cabeças de todos eles; matarei à espada até o último deles; nenhum deles fugirá, e nenhum deles escapará.

2 Embora cavem até o Cheol, dali os tirará a minha mão; embora subam até o céu, dali os farei descer.

3 Embora se escondam no cume do Carmelo, buscá-los-ei e dali os tirarei; embora estejam escondidos dos meus olhos no fundo do mar, dali darei ordem à serpente, e ela os morderá.

4 Embora vão para o cativeiro diante dos seus inimigos, dali darei ordem à espada, e ela os matará; porei os meus olhos sobre eles para o mal, e não para o bem.

5 Pois o Senhor Jeová dos Exércitos é o que toca a terra, e ela se derrete e prantearão todos os que nela habitam; toda ela se levantará como o Rio, e se diminuirá como o Rio do Egito.

6 É ele o que edifica as suas câmaras nos céus e fundou sobre a terra a sua abóbada; o que chama as águas do mar, e as derrama sobre a face da terra; Jeová é o seu nome.

7 Acaso não sois vós, filhos de Israel, para comigo como os filhos dos etíopes? diz Jeová. Não fiz eu a Israel sair da terra do Egito, e aos filisteus de Caftor, e aos siros de Quir?

8 Eis que os olhos do Senhor Jeová estão sobre o reino pecaminoso, e eu o exterminarei de sobre a face da terra; exceto que não destruirei de todo a casa de Jacó, diz Jeová.

9 Pois eis que eu darei ordens, e sacudirei a casa de Israel entre todas as nações, assim como se sacode o trigo no crivo, contudo não cairá sobre a terra um só grão.

10 Morrerão à espada todos os pecadores do meu povo, os quais dizem: O mal não nos alcançará nem virá sobre nós.

11 Naquele dia levantarei o tabernáculo de Davi que caiu, e repararei as suas brechas, levantarei as suas ruínas, e o reedificarei como nos dias antigos,

12 para que possuam o resto de Edom, e todas as nações que são chamadas do meu nome, diz Jeová, que faz isto.

13 Eis que vêm os dias, diz Jeová, em que o que lavra alcançará o que ceifa, e o que pisa as uvas o que semeia a semente; os montes destilarão vinho doce, e todos os outeiros se derreterão.

14 Tornarei a trazer o cativeiro do meu povo de Israel; reedificarão as cidades assoladas, e as habitarão; plantarão vinhas e lhes beberão o vinho; também farão jardins, e lhes comerão o fruto.

15 Plantá-los-ei na sua terra, e não serão mais arrancados da sua terra que lhes dei, diz Jeová teu Deus.