1 Mozė iš Moabo lygumų nuėjo iki Nebojo kalno ir įlipo į Pisgos viršūnę ties Jerichu; ten Viešpats jam parodė visą Gileadą iki Dano žemių

2 ir visas Neftalio, Efraimo, Manaso ir Judo žemes iki Vakarų jūros,

3 krašto pietinę dalį, palmių miesto Jericho slėnį iki Coaro.

4 Viešpats jam tarė: "Tai žemė, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui duoti jų palikuonims. Tu ją matai savo akimis, bet į ją neįeisi".

5 Viešpaties tarnas Mozė mirė Moabo žemėje, kaip Viešpats buvo sakęs.

6 Jis jį palaidojo Moabo žemės slėnyje ties Bet Peoru; bet nė vienas žmogus nežino jo kapo iki šios dienos.

7 Mozė mirė šimto dvidešimties metų; nenusilpo jo akys ir jo jėgos neišseko.

8 Izraelitai jį apraudojo trisdešimt dienų Moabo lygumose. Po to gedulas pasibaigė.

9 Nūno sūnus Jozuė buvo pilnas išminties dvasios, nes Mozė buvo uždėjęs ant jo rankas. Izraelitai jo klausė ir darė, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.

10 Niekad nebebuvo Izraelyje tokio pranašo, kaip Mozė, su kuriuo Viešpats būtų kalbėjęs veidas į veidą,

11 kuris darytų tokius ženklus ir stebuklus, kuriuos daryti Viešpats pasiuntė Mozę į Egipto žemę faraonui, jo tarnams, ir visam jo kraštui;

12 kuris parodytų galingą ranką ir baisius dalykus, kuriuos Mozė darė izraelitų akivaizdoje.

1 Então subiu Moisés das planícies de Moabe ao monte Nebo, ao cume de Pisga, que está defronte de Jericó. Jeová mostrou-lhe toda a terra, a saber, Gileade até Dã,

2 e todo o Naftali, e a terra de Efraim e Manassés, e toda a terra de Judá até o mar ulterior;

3 e o Neguebe, e o Quicar, planície de Jericó, a cidade das palmeiras, até Zoar.

4 Disse-lhe Jeová: Esta é a terra que prometi com juramento a Abraão, a Isaque e a Jacó, dizendo: À tua semente a darei; eu te fiz vê-la com os teus olhos, porém para ali não passarás.

5 Assim morreu ali Moisés, servo de Jeová, na terra de Moabe, segundo a palavra de Jeová.

6 Foi sepultado no vale da torrente na terra de Moabe, defronte de Bete-Peor; mas ninguém tem sabido até hoje o lugar da sua sepultura.

7 Tinha Moisés cento e vinte anos quando morreu; não se lhe escureceu a vista, nem se lhe fugiu o seu vigor.

8 Os filhos de Israel prantearam a Moisés por trinta dias nas planícies de Moabe; assim se cumpriram os dias do pranto no luto por Moisés.

9 Josué, filho de Num, foi cheio de espírito de sabedoria; porque Moisés lhe havia imposto as mãos. Os filhos de Israel ouviram-no, e fizeram como Jeová ordenou a Moisés.

10 Não se levantou mais em Israel profeta algum como Moisés, com quem Jeová tratasse face a face,

11 no tocante a todos os milagres, e prodígios, que Jeová o enviou a fazer na terra do Egito a Faraó, e a todos os seus servos, e a toda a sua terra;

12 e no tocante a toda a mão poderosa e a todo o grande espanto, que operou Moisés aos olhos de todo o Israel.