1 Šitie yra vardai Izraelio sūnų, kurie atėjo į Egiptą kartu su Jokūbu, kiekvienas su savo šeimomis:

2 Rubenas, Simeonas, Levis, Judas,

3 Isacharas, Zabulonas, Benjaminas,

4 Danas, Neftalis, Gadas ir Ašeras.

5 Iš Jokūbo kilusių buvo septyniasdešimt sielų. Juozapas jau buvo Egipte.

6 Ir numirė Juozapas, visi jo broliai ir visa ta karta.

7 Izraelitai buvo vaisingi, labai pagausėjo, išsiplėtė ir tapo galingi; jie pripildė visą kraštą.

8 Egiptą pradėjo valdyti naujas karalius, kuris nieko nežinojo apie Juozapą.

9 Jis kalbėjo savo tautai: "Žiūrėkite, izraelitų tauta yra gausesnė ir galingesnė už mus.

10 Pasielkime išmintingai su jais, kad jie nebesiplėstų. Jei kiltų karas, kad jie neprisijungtų prie mūsų priešų, nekariautų prieš mus ir nepasitrauktų iš šalies".

11 Egiptiečiai paskyrė jiems prižiūrėtojus, kad juos prislėgtų sunkiais darbais. Jie pastatė faraonui sandėlių miestus Pitomą ir Ramzį.

12 Bet kuo labiau egiptiečiai spaudė juos, tuo labiau jie gausėjo ir plito taip, kad egiptiečiai pradėjo bijoti izraelitų.

13 Egiptiečiai vertė izraelitus tarnauti be gailesčio,

14 apkartino jų gyvenimą sunkia vergyste prie molio, plytų bei visokių ūkio darbų ir juos negailestingai spaudė.

15 Egipto karalius įsakė hebrajų pribuvėjoms, kurių viena vadinosi Šifra ir kita­Pūva:

16 "Pašauktos prie hebrajų moterų gimdymo, žiūrėkite, kas gims: jei sūnus, nužudykite jį, bet jei duktė­tegyvena!"

17 Tačiau pribuvėjos bijojo Dievo ir nevykdė Egipto karaliaus įsakymo, bet palikdavo berniukus gyvus.

18 Egipto karalius, tai sužinojęs, pasišaukė pribuvėjas ir joms tarė: "Kodėl jūs nevykdote įsakymo ir paliekate berniukus gyvus?"

19 Pribuvėjos atsakė faraonui: "Hebrajų moterys ne tokios kaip egiptietės, jos stiprios ir pagimdo prieš pribuvėjai ateinant".

20 Todėl Dievas darė gera pribuvėjoms. Tauta gausėjo ir pasidarė labai galinga.

21 Kadangi pribuvėjos bijojo Dievo, Jis suteikė joms palikuonių.

22 Faraonas įsakė visai tautai: "Kiekvieną berniuką, gimusį hebrajams, meskite į upę, o mergaites palikite gyvas!"

1 Ora estes são os nomes dos filhos de Israel, que entraram no Egito; entraram com Jacó, cada um com a sua família:

2 Rúben, Simeão, Levi e Judá,

3 Issacar, Zebulom e Benjamim,

4 Dã e Naftali, Gade e Aser.

5 Todas as almas que saíram da coxa de Jacó eram setenta. José, porém, já estava no Egito.

6 Morreu José, e todos os seus irmãos e toda aquela geração.

7 Depois os filhos de Israel frutificaram, aumentaram muito, multiplicaram-se e fizeram-se fortes duma maneira extraordinária; e a terra ficou cheia deles.

8 Entretanto se levantou sobre o Egito um novo rei que não conhecia a José.

9 Ele disse ao seu povo: Eis que o povo dos filhos de Israel é mais numeroso e mais forte que nós.

10 Vinde, usemos de astúcia para com eles, para que não se multipliquem, e para que não aconteça que, havendo guerra, se unam com os nossos inimigos, pelejem contra nós e se retirem da terra.

11 Portanto, puseram sobre eles feitores para com cargas os afligirem. E os israelitas edificaram para Faraó as cidades-armazéns, Pitom e Ramessés.

12 Mas quanto mais os egípcios vexavam aos israelitas, tanto mais estes se multiplicavam e se espalhavam. Os egípcios aborreciam aos filhos de Israel,

13 e os faziam servir com rigor;

14 amarguravam-lhes a vida com serviços penosos de barro e de tijolos e de toda a sorte de trabalhos nos campos, com todas as suas tarefas, com que foram obrigados a servir com rigor.

15 O rei do Egito falou às parteiras hebréias, das quais uma se chamava Sifrá, e a outra Puá;

16 e disse: Quando servirdes de parteira às mulheres hebréias, e as virdes sobre os assentos, se for filho, matá-lo-eis; mas, se for filha, deixá-la-eis viver.

17 Mas as parteiras temeram a Deus, e não fizeram como lhes havia ordenado o rei do Egito, antes deixaram os meninos viver.

18 Então o rei do Egito mandou chamar as parteiras e lhes perguntou: Por que tendes feito isso, e deixado os meninos viver?

19 Responderam as parteiras a Faraó: Porque as mulheres hebréias não são como as egípcias; pois são vigorosas, e já dão à luz antes que a parteira chegue a elas.

20 Fez Deus bem às parteiras; e o povo aumentou-se e tornou-se extraordinariamente forte.

21 Porque as parteiras temeram a Deus, ele lhes estabeleceu as casas.

22 Ordenou Faraó a todo o seu povo, dizendo: A todos os filhos que nascerem, lançá-los-eis no rio; mas a todas as filhas, deixá-las-eis viver.