1 Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas;

2 jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto.

3 Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims.

4 Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,

5 kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.

6 O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: "Aba, Tėve!"

7 Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.

8 Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro nėra dievai.

9 Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti,­ kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!

10 Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų.

11 Aš baiminuosi dėl jūsų, kad kartais nebūčiau veltui dirbęs jūsų labui.

12 Prašau jus, broliai, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš tapau toks kaip jūs. Jūs visai neįžeidėte manęs.

13 Jūs žinote, kad jums pirmą kartą paskelbiau Evangeliją negaluodamas kūnu.

14 Ir jūs nepaniekinote ir nepasipiktinote mano kūne esančiu išbandymu, bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip patį Kristų Jėzų.

15 Koks tai buvo palaiminimas jums! Aš galiu paliudyti, kad įmanydami būtumėte išlupę savo akis ir atidavę man.

16 Nejaugi tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?

17 Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų.

18 Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien kai esu pas jus.

19 Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!

20 Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti.

21 Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?

22 Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios.

23 Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios­pagal pažadą.

24 Tai pasakyta perkeltine prasme: jos­tai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei,­tai Hagara.

25 Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais.

26 Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina,

27 nes parašyta: "Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą".

28 Mes, broliai, esame pažado vaikai kaip Izaokas.

29 Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar.

30 O ką gi sako Raštas?­"Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi".

31 Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios.

1 Mas digo que o herdeiro, enquanto menino, em nada difere de um escravo, embora seja senhor de tudo;

2 mas está debaixo de tutores e curadores, até o tempo designado por seu pai.

3 Assim também nós, quando éramos meninos, estávamos guardados em escravidão debaixo dos rudimentos do mundo;

4 mas quando veio o cumprimento do tempo, enviou Deus a seu Filho, nascido de mulher, nascido debaixo da Lei,

5 a fim de resgatar os que estavam debaixo da Lei, para que recebêssemos a adoção de filhos.

6 Porque sois filhos, Deus enviou aos nossos corações o Espírito de seu Filho, que clama: Aba, pai.

7 Assim não és mais escravo, porém filho: mas se filho, também herdeiro por Deus.

8 Porém naquele tempo não conhecendo a Deus, vos fizestes escravos dos que por natureza não são deuses;

9 mas agora conhecendo a Deus, ou antes sendo conhecidos por Deus, como estais voltando outra vez aos rudimentos fracos e pobres, aos quais vos quereis ainda de novo escravizar?

10 Guardais dias e meses e tempos e anos.

11 Temo-me de vós não tenha eu trabalhado para vós em vão.

12 Rogo-vos, irmãos, que vos torneis como eu, porque eu também me tenho tornado como vós. Nenhum mal me fizestes;

13 mas vós sabeis que por causa duma enfermidade da carne vos preguei o Evangelho a primeira vez,

14 e aquilo que era para vós uma tentação em minha carne, não o desprezastes nem o repelistes, mas me recebestes como anjo de Deus, até como Cristo Jesus.

15 Onde está, então, aquela vossa satisfação? Pois vos dou testemunho de que, se possível fora, teríeis arrancado os vossos olhos e mos teríeis dado.

16 Tenho-me, pois, tornado vosso inimigo, porque vos disse a verdade?

17 Eles vos procuram zelosamente não com bons motivos, mas querem vos excluir, para que zelosamente os procureis a eles.

18 No que é bom, é bom serdes sempre procurados, e não só quando estou presente convosco,

19 filhinhos meus, por quem de novo sinto as dores de parto até que Cristo seja formado em vós;

20 quem me dera estar presente convosco agora e mudar de tom; porque estou perplexo acerca de vós.

21 Dizei-me vós os que quereis estar debaixo da Lei, não ouvis a Lei?

22 Pois está escrito que Abraão teve dois filhos, um da mulher escrava e o outro da livre.

23 Mas o da escrava nasceu segundo a carne, porém o da livre por meio da promessa.

24 As quais coisas são uma alegoria: pois estas mulheres são duas alianças, uma, na verdade, do monte Sinai, que dá à luz filhos para a escravidão, e que é Agar.

25 Ora esta Agar é o monte Sinai na Arábia, e corresponde a Jerusalém atual, pois está em escravidão com seus filhos.

26 Mas a Jerusalém que é lá de cima, é livre, a qual é nossa mãe,

27 pois está escrito: Regozija-te, ó estéril, que não dás à luz, Esforça-te e clama, tu que não estás de parto; Porque mais são os filhos da desolada, que os daquela que tem marido.

28 Vós, irmãos, sois, como Isaque, filhos da promessa.

29 Mas como então o que nasceu segundo a carne, perseguia ao que nasceu segundo o Espírito, assim também é agora.

30 Que diz, porém, a Escritura? Lança fora a escrava e a seu filho, porque o filho da escrava não será herdeiro com o filho da livre.

31 Por isso irmãos, não somos filhos da escrava, mas da livre.